Kaip gavote savo šuniuką

Bari pirkome is pazistamu, pora metu jis gyveno kaime veliau, kaip baigeme statytis nama jis atkeliavo gyventi kartu su mumis. O su Pupa tai ilga istorija. Zodziu kaip pradejome staytis nama ji pas mus priklydo. As tokia gerasirde ja paseriau vis atvaziuodama. Ir ka jus galvojat ji visus 3 metus lauke kol mes pasistatysime nama ir isikursime. Kiekviena diena vaziuodavome jos serti. Tevai nenorejo misrunes ir dar NIESCIOS kalytes, bet taip gavosi, kad ji pas mus dar ir dabar gyvena

Tėvai žadėjo ir žadėjo,kad nupirks šunį, ir kažkaip pamatėme skelbimą internete, ir nuvažiavom pažiūrėti. Įsimylėjau savo gražuolį iš karto. Dabar sakykit ką norit, bet pirkom be dokumentų, ne iš veislyno, nes norėjau gero draugo, o ne parodinio šuniuko. Taip ir atsirado mūsų namuose Keksas

Praradom pirmąjį savo šuniuką, labai liūdėjau kelias dienas..Vyras neiškentė mano depresijos, nusivežė mane pas žmones, kurie pardavinėjo bigliukus ir sako:" rinkis vieną, kurio nori"..taip ir įsigijom..

Man tai mama sako kad kazkur isvaziuoja kokia valanda uztruko nu o po kiek laiko beldzia i durius paziuriu per akyte o ten ciucikas

Su draugu internete ieškojome šuniuko. buwom turėję jau keleto weislių ir užsimanėme kažko išskirtinio. Pamatę šarpuką negalėjome jam atsispirti Taigi žinojome, kad daug yra tokių kurie augina gywūnus ir po to nori kažkokiais sumetimais jais atsikratyti, taigi ieškojome internete kas dowanotų ir radome.:] nuwažiawome į Kauną, pasidomėjome, kodėl nori dowanoti tokį šuniuką, tai moteriškė pasakė, kad jos wyras labai nemyli šio šuniuko, taigi ir pasiėmėme. ir tikrai nesigailime jau mes jį pusę metų auginame ir džiaugiamės be galo

Aš va neseniai buvau savo šuniuką palaidojus tad ieškojom naujo šuns. Šiaip mama labai prieštaravo. Pamačiau bone.lt skelbimą kad ieško gerų šeimininkų Digui greitu laiku tai mes paskambinom ir susitarėm susitikt pažėt koks tai šuo. Matėsi iš žmonių, kad jiem jo gaila atiduot. Apsiverkė net. Šuo ir tai jautė ir labai smarkiai liūdėjo.. Po geros savaitės jis užpuolė savus šeimos narius tad pradėjom ieškot naujų namų arba užmigdyt.. Bet nereikėjo nes radom labai gerus šeimininkus. O Berta atsirado pas mus paprastai.. Brolis beprotiškai norėjo mažo šuniuko ir savo krikštų tėvų paprašė kad padovanotų. Atvažiavom pas juos į gimtadienį ir sako mum jums yra maža dovanėlė mašinoje o ten Berta gulejo susigūžus gal išsigandus poto viskas buvo gerai

as labai norejau sunio nuo 4 m, bet tik didelio. Tevai nepirko nes as jo buciau neislaikes ir mes nusipirkome sincilas.pernai jos mire ir as pradejau inirtingai ieskoti suniuko ieskojau pagal skelbimus ir Naiso skelbimas man labai uzkliuvo. Po keliu dienu pagal ta pati skelbima mes parsivezeme Naisa

Na su seila istorija tokia: vienai pazystamai padovanojo gimtadienio dienai suniuka.o ji pasibijojo mamos ir man ja atidave

mes su broliu labai seniai norejome augintinio,sunukio. o mano brolis ypac. nusprendem paziureti internete skelbimus,gal kas dovanoja na ir kiek ziurejome skelbimu vis y mus ziuredavo Milkute... tad taip ir nusprendem kad nauja seimos nare bus ji

Įdomu būtų išgirsti naujų narių istorijas