kandimas

Labai labai dėkinga už atsakymą, jis tikrai išsamus ir aiškus, jau nuo šiandien grįžus namo, pradėsiu taikyt Tavo metodiką aprašytą. Tikiuos padės ir suveiks.

Sveika,šuns gyvenimo pradžioje yra periodas, kai jis grauždamas, kandžiodamasis ir visaip kitaip mokosi gaujos taisyklių. Jis taip elgiasi todėl, jog jam būtinas fizinis aktyvumas, gamta jį išmokė šitaip pakeisti dantukus tvirtesniais.Nepaisant, koks gražus šuniukas ir kai jį mylite, neišmokius jo negraužti baldų, jis grauš. Neišmokius nekandžioti rankų, jis kandžios. Ir visos ydos – kuo toliau tuo vis labiau stiprės.Pirmiausia, reikia suprasti – mažą šunelį išmokyti nekąsti žmogui yra lengviau nei suaugusį. Kuo anksčiau užsiimsite šito veiksmo korekcija, tuo greičiau šuo nustos taip elgtis. Toliau, šuns kandimas dažniausiai būna tik pasekmė to, kaip šeimininkas elgiasi su šuniu. Nuolaidžiavimas, meilikavimas šuniui ir kiti besąlygiški dalykai šunų pasaulyje reiškia silpnumą, todėl šuo greitai išmoksta jais pasinaudoti ir piktnaudžiauja. Šuo nemato šeimininko kaip gaujos lyderio ir todėl namuose prasideda problemos: lojimas, persekiojimas, „reikalų atlikimas“ ne vietoje, urzgimas ar net gąsdinantis kandžiojimas. Tai nereiškia, jog šuniui nereikia rodyti meilės ir šilumos.Jei žiūrėti į kandimą kaip į vieną veiksmą, jį įveikti nėra sunku. Nors būna atvejų, kai šuo fiziškai stipresnis už šeimininką arba kai šeimininkas yra lėtesnis, mažiau energingas nei šuo. Tais atvejais šunelio problemos išspręsti nepavyksta, nes šeimininkas neduoda šuniui reikalingo iššūkio ir negali disciplinuoti jo. Nedaugelis žmonių sutinka keisti savo gyvenimo būdą dėl šuns.Šuns auklėjime šeimininko komanda turi būti svari. Svari – tai energinga, stipri komanda, kurios nekartojate daug kartų. Šuo išmoksta piktnaudžiauti ir kartoti savo ydingus veiksmus, jei šeimininkas neišmoksta savo komandos pateikti svariai !
Jei šuo įkando, griežtai ir vieną kartą ištarkite komandą „negalima“ ir nueikite nuo šuns visai į kitą kambarį, kiemo pusę ar pan. Nesileiskite į žaidimus.Jei šuo kanda savo auginančiai kalei, ji pakrato jaunuolį už keteros. Ketera – tai vieta viršutinėje kaklo dalyje. Taip pat turėtų elgtis ir žmogus – pakratyti už keteros ir palikti šuniuką pergalvoti savo veiksmus. Tačiau dažnai šuns žmogui pagaila ir žmonės nesinaudoja šiuo būdu. Vietoj to muša per užpakalį, su laikraščiu daužo per nosį, mušą snukį, mindo kojas ir t.t. – auklėja nei kaip vaiką, nei kaip šunį, neaišku kaip ką. Šunų pasaulyje taip kalės nesielgia – jos nemoka vynioti laikraščių ir niekad nekanda šunyčiams į dubenį. Ne retai šuneliui žmogus taip auklėdamas įvaro baimę laikraščiui, rankos užsimojimui ir taip net gi išprovokuoja agresiją šeimininko atžvilgiu.Pilna mokymo nekąsti seka atrodo šitaip:
1. provokuojame šunį žaisti;
2. jei kanda, cyptelite ir nueinate palikę jį vieną;
3. jei šuo kandžiojasi vydamasis ar toliau kaip nors kitaip išsidirbinėja, naudojate komandą „negalima“, jei nepadeda, kratome už keteros.

Gali būti jog 1 ir 2 žingsnio pakaks. Suaugusiam šuniui naudojamas ir 3 žingsnis. Taip mokindami visiško nekandimo sulauksite ne iš karto. Iš pradžių šuniukas kąs švelniau, po to dar švelniau. Tai pasieksite rodydami vis žemesnį skausmo barjerą, t.y. cypteldami momentu, kai šuo įkanda silpniau nei praeitą kartą. Po kažkiek laiko šuo pripras nebesikandžioti ir nebekels Jums problemų.Aš čia jums daug prirašiau tikiuosi pades