Bone
Mice
|
Dobermanų
narių: 120 prezidentas: nokiaa35
Galingų ir elegantiškų dobermanų veislės šunų gerbėjų klubas
|
Susipažinkime
Vartotojas neaktyvus
Taigi manau atėjo metas susipažinti su jumis ir jūsų dobermaniukais. Pageidautina parašyti: šuns ir jūsų vardą, pomėgius, bei (jei turi) titulus. Be to jei turite ne dobermaną parašykit apie savo šunį.
2009-10-08 19:12:27
Sveiki esu Joana,siuo metu gyvenu Airijoje auginu du sunys Lora yra misrune Vokieciu avigane maisyta su Akita o Maksas labradoras.
2012-12-17 09:29:28
Sveiki 
,esu Paulina iš Vilniaus.Man 12 metų.Auginu šnaucerę Aksi.Titulų jokių neturi 'kolkas'.Taip pat užsiimame kitais pomėgiais.Aš pati mėgstu fotografuoti ir veikla su šunimis. 
Dobermanai traukia išvaizda , galingumu ir visuo kitu
Tikiuosi šitame klube apie juos sužinoti daugiau
,esu Paulina iš Vilniaus.Man 12 metų.Auginu šnaucerę Aksi.Titulų jokių neturi 'kolkas'.Taip pat užsiimame kitais pomėgiais.Aš pati mėgstu fotografuoti ir veikla su šunimis. Dobermanai traukia išvaizda , galingumu ir visuo kitu
Tikiuosi šitame klube apie juos sužinoti daugiau
2012-09-17 14:46:28, pakeista: 2012-11-17 10:52:52
Na sveiki visi, aš esu Emilija, gyvenu Vilniuje ir auginu bigliukę Sairą, kuri yra labai draugiška, paklusni ir tiesiog nuostabi draugė. Turime daug draugų, tarp jų yra net du dobermanai, keli taksai, dalmatinas, trys vokiečių aviganiai, įvairių spalvų ir dydžių mišrūnai ir kt.. Labai norėtume kuo daugiau sužinoti apie šiuos nuostabius sargus, 
kompanionus ir tvirtą charakterį turinčius šunelius- dobermanus. 
Tai tiek apie mus....
gyvenu Vilniuje ir auginu bigliukę Sairą, kuri yra labai draugiška, paklusni ir tiesiog nuostabi draugė. Turime daug draugų, tarp jų yra net du dobermanai, keli taksai, dalmatinas, trys vokiečių aviganiai, įvairių spalvų ir dydžių mišrūnai ir kt.. Labai norėtume kuo daugiau sužinoti apie šiuos nuostabius sargus, kompanionus ir tvirtą charakterį turinčius šunelius- dobermanus. Tai tiek apie mus.... 2011-12-31 12:13:34, pakeista: 2012-01-04 11:50:00
O siaube... Užjaučiu Jus 
2011-12-27 15:15:45
Niekad negalėjau patikėti, kad toks likimas gali mane ištikt, matyt kažką ne taip padariau.
Aišku, bet vistiek džiugu bendrauti su tiek dobermanistų
Emma12341 :
>Siaubas
O šiaip tenorėjau pasakyt, kad priimami visi
Aišku, bet vistiek džiugu bendrauti su tiek dobermanistų
Emma12341 :
>Siaubas
O šiaip tenorėjau pasakyt, kad priimami visi 2011-12-27 15:07:59
Vartotojas neaktyvus
Siaubas O šiaip tenorėjau pasakyt, kad priimami visi
O šiaip tenorėjau pasakyt, kad priimami visi 2011-12-27 15:05:17
Sveiki,
Pirmiausia noriu padėkoti klubo prezidentei, kad priėmėte mane į dobermanų klubą
Esu Jolanta, 28 metų iš Vilniaus. Kaip kiekvienas šio klubo narys dievinu dobermanus, manau, kad tai nuostabi veislė. Be jų man patinka bokseriai, bulterjerai, stafordšyro terjerai kitaip tariant mėgstu veisles su charakteriu.
Dar vakar ryte auginau du dobermanus, bet neįtikėtina kaip viskas gali greit pasikeisti. Auginau dobermanų veislės kalytę Vėją, su ja bandėm vaikščiot po parodas Latvijoje, ne Lietuvoje, kadangi tenai gyvena mano sesuo kuri ir pasisiūlė statyti Vėją. Ji tapo latvijos jaunimo čempionė ir nusprendėm, kad mums gana.
Auginu ir "dobermano" veislės patinuką Eliotą. Jis į mūsų šeimą atkeliavo netikėtai, prieš du metus išvydome skelbimą "...skubiai ieškomi namai 5mėn dobermanui...", ilgai nesvarstėme paskambinom ir jau kitą savaitę Eliotas atvyko pas mus.
Jis yra be galo linksmas, aktyvus, draugiškas šuo be to dar ir didelis smalsuolis.
Geresnių draugų negalėjau įsivaizduoti, kiekviena praleista diena su jais man buvo pasaka. Sunku patikėti, kad viskas gali apsiverst aukštyn kojom.
Šiaip, kai Vėja rujodavo, Eliotą nuveždavau pas tėvus į kaimą, bet per paskutinę Vėjos rują man teko išvykti į Estiją labai skubiais reikalais. Ilgai ieškojau kam palikti kalytę nes bijojau, kadangi bijojau netyčiukų, bet neradusi kam palikt abu šunis pasiliko tėvai. Grįžau namo po dviejų savaičių, pasiėmiau šunis ir viskas buvo gerai... Kurį laiką... Tėvai man nutylėjo, kad Eliotas susikergė su Vėja ir jau kai viskas buvo posfaktum pamačiau, kad Vėja laukiasi. Aborto neketinau daryti žinojau kaip tai sudėtinga, todėl kas man beliko? Laukiau šuniukų. Domėjausi, konsultavausi ir stengiausi kuo daugiau sužinoti apie gimdymą, nėštumą, šuniukų, kalytės priežiūrą.
Gruodžio 25d. 22:00 - 23:00
Vėja atsisakė savo vakarienės, jau antra diena kaip nieko nevalgo, nieko nuostabaus, šuniukai kelyje.
Šiek tiek vėliau jai prasideda sąrėmiai sukelti pilvo preso susitraukimų.
Visų akyse nerimas, bet tuo pačiu ir laimė, žliaugiantis prakaitas ir baimė ar viskas bus gerai.
Atsidarė gimdos kaklelis ir kelyje jau pirmasis šuniukas! Kiek laimės ir baimės širdyje. Po dar vieno sąrėmio pasirodo galvutė, kalytė išgimdo pati ir aplaižo pirmagimį. Tada pastumia jį prie pilvo. Mes paėmėm šuniuką ir išlaisvinom jo snukutį, kad galėtų įkvėpti oro. Darom viską kaip ir reikia. Davėm mamytei šuniuką aplaižyti ir padėjom prie pienuko.
Visų mūsų akyse laimė ir džiaugsmas, viskas einasi sklandžiai, pakaitom budim prie kalytes ir laukiam antrojo šuniuko
1:26 sulaukiame antrojo šuniuko, padarom vėl viską kaip reikia ir laimingi džiaugiamės mamyte ir jos šuniukais. Stebim kaip ji jais rūpinasi ir nei vienas nebenorim miego. 2:30 iki 5:30 dar sulaukėm 6 šuniukų. Jau 8 angelėliai žindė mamos pienuką ! Liko vienas, laukėm jo su nekantrumu.
Štai, 7:47 Vėja pradėjo gimdyti paskutinį šuniuką, paskutinysis ėjosi sunkiai, kalytė jau pavargo ir nutiko baisiausias dalykas, Vėja labai stengėsi, bandė išgimdyti šuniuką, bet ji jau buvo pervargus ir ji tiesiog jo neišgimdė, kelias minutes prieš aštuonias valandas, Vėja - mano saulės spindulėlis, mano geriausia draugė paliko pasaulį su savo paskutiniu šuniuku.
Kartu miriau ir aš, dabar grįžtant iš darbo mane pasitiks tik vienas doberiukas, Vėja kartu su Eliotu nebeatlėks. Vakarais Vėja kartu nebežiūrės žinių, nebeprašys kąsnelio nuo stalo...
Kartu su Vėja išėjau ir aš. Vienintelis dalykas dėl kurio aš nepalūžtu tai, kad Vėjukas man paliko rūpintis jos aštuoniais mažyliais ir be abejo liko Eliotas - šuniukų tėvas kuriam irgi jos trūksta.
Džiugu, kad šuniukai sveiki. Sveria 480-565g., valgo mišinukus, ožkos pienuką. Ieškom maitinančios kalytės.
Tai toks prisistatymas ir istorija.
Pirmiausia noriu padėkoti klubo prezidentei, kad priėmėte mane į dobermanų klubą
Esu Jolanta, 28 metų iš Vilniaus. Kaip kiekvienas šio klubo narys dievinu dobermanus, manau, kad tai nuostabi veislė. Be jų man patinka bokseriai, bulterjerai, stafordšyro terjerai kitaip tariant mėgstu veisles su charakteriu.
Dar vakar ryte auginau du dobermanus, bet neįtikėtina kaip viskas gali greit pasikeisti. Auginau dobermanų veislės kalytę Vėją, su ja bandėm vaikščiot po parodas Latvijoje, ne Lietuvoje, kadangi tenai gyvena mano sesuo kuri ir pasisiūlė statyti Vėją. Ji tapo latvijos jaunimo čempionė ir nusprendėm, kad mums gana.
Auginu ir "dobermano" veislės patinuką Eliotą. Jis į mūsų šeimą atkeliavo netikėtai, prieš du metus išvydome skelbimą "...skubiai ieškomi namai 5mėn dobermanui...", ilgai nesvarstėme paskambinom ir jau kitą savaitę Eliotas atvyko pas mus.
Jis yra be galo linksmas, aktyvus, draugiškas šuo be to dar ir didelis smalsuolis.
Geresnių draugų negalėjau įsivaizduoti, kiekviena praleista diena su jais man buvo pasaka. Sunku patikėti, kad viskas gali apsiverst aukštyn kojom.
Šiaip, kai Vėja rujodavo, Eliotą nuveždavau pas tėvus į kaimą, bet per paskutinę Vėjos rują man teko išvykti į Estiją labai skubiais reikalais. Ilgai ieškojau kam palikti kalytę nes bijojau, kadangi bijojau netyčiukų, bet neradusi kam palikt abu šunis pasiliko tėvai. Grįžau namo po dviejų savaičių, pasiėmiau šunis ir viskas buvo gerai... Kurį laiką... Tėvai man nutylėjo, kad Eliotas susikergė su Vėja ir jau kai viskas buvo posfaktum pamačiau, kad Vėja laukiasi. Aborto neketinau daryti žinojau kaip tai sudėtinga, todėl kas man beliko? Laukiau šuniukų. Domėjausi, konsultavausi ir stengiausi kuo daugiau sužinoti apie gimdymą, nėštumą, šuniukų, kalytės priežiūrą.
Gruodžio 25d. 22:00 - 23:00
Vėja atsisakė savo vakarienės, jau antra diena kaip nieko nevalgo, nieko nuostabaus, šuniukai kelyje.
Šiek tiek vėliau jai prasideda sąrėmiai sukelti pilvo preso susitraukimų.
Visų akyse nerimas, bet tuo pačiu ir laimė, žliaugiantis prakaitas ir baimė ar viskas bus gerai.
Atsidarė gimdos kaklelis ir kelyje jau pirmasis šuniukas! Kiek laimės ir baimės širdyje. Po dar vieno sąrėmio pasirodo galvutė, kalytė išgimdo pati ir aplaižo pirmagimį. Tada pastumia jį prie pilvo. Mes paėmėm šuniuką ir išlaisvinom jo snukutį, kad galėtų įkvėpti oro. Darom viską kaip ir reikia. Davėm mamytei šuniuką aplaižyti ir padėjom prie pienuko.
Visų mūsų akyse laimė ir džiaugsmas, viskas einasi sklandžiai, pakaitom budim prie kalytes ir laukiam antrojo šuniuko
1:26 sulaukiame antrojo šuniuko, padarom vėl viską kaip reikia ir laimingi džiaugiamės mamyte ir jos šuniukais. Stebim kaip ji jais rūpinasi ir nei vienas nebenorim miego. 2:30 iki 5:30 dar sulaukėm 6 šuniukų. Jau 8 angelėliai žindė mamos pienuką ! Liko vienas, laukėm jo su nekantrumu.
Štai, 7:47 Vėja pradėjo gimdyti paskutinį šuniuką, paskutinysis ėjosi sunkiai, kalytė jau pavargo ir nutiko baisiausias dalykas, Vėja labai stengėsi, bandė išgimdyti šuniuką, bet ji jau buvo pervargus ir ji tiesiog jo neišgimdė, kelias minutes prieš aštuonias valandas, Vėja - mano saulės spindulėlis, mano geriausia draugė paliko pasaulį su savo paskutiniu šuniuku.
Kartu miriau ir aš, dabar grįžtant iš darbo mane pasitiks tik vienas doberiukas, Vėja kartu su Eliotu nebeatlėks. Vakarais Vėja kartu nebežiūrės žinių, nebeprašys kąsnelio nuo stalo...
Kartu su Vėja išėjau ir aš. Vienintelis dalykas dėl kurio aš nepalūžtu tai, kad Vėjukas man paliko rūpintis jos aštuoniais mažyliais ir be abejo liko Eliotas - šuniukų tėvas kuriam irgi jos trūksta.
Džiugu, kad šuniukai sveiki. Sveria 480-565g., valgo mišinukus, ožkos pienuką. Ieškom maitinančios kalytės.
Tai toks prisistatymas ir istorija.
2011-12-27 14:59:23, pakeista: 2011-12-27 15:00:25
Sveiki. Mano vardas Rasa, mano šunų - dobermano Dobis, o mišrūno Čipas. Mano šunys be dokumentų. Dobiui tik 3 mėnesiai, o Čipui jau 8 metai. Čipas jau seniukas, jis labai protingas, supratingas šuo....Turi savo charakterį, bet begalo mano myli. Dobio charakterio savybės jau pradeda ryškėti-tai ramus, meilus...nepanikuojantis, neinkščiantis be reikalo šuo.. Moka jau prašytis į lauką..
Naktį abu šunys miega su manimi, abu reikalauja dėmesio, užmiega tik prisiglaudę prie manęs... Tiek dobis, tiek Čipas būtinai turi savo galvytes padėti man ant kaklo...nezinau kodėl, bet kitaip jie neužmiega....
begalo myliu savo šunis...
Vienas iš pomėgiu-lakstyti lauke....
. Mano šunys be dokumentų. Dobiui tik 3 mėnesiai, o Čipui jau 8 metai. Čipas jau seniukas, jis labai protingas, supratingas šuo....Turi savo charakterį, bet begalo mano myli. Dobio charakterio savybės jau pradeda ryškėti-tai ramus, meilus...nepanikuojantis, neinkščiantis be reikalo šuo.. Moka jau prašytis į lauką..Naktį abu šunys miega su manimi, abu reikalauja dėmesio, užmiega tik prisiglaudę prie manęs... Tiek dobis, tiek Čipas būtinai turi savo galvytes padėti man ant kaklo...nezinau kodėl, bet kitaip jie neužmiega....
begalo myliu savo šunis...
Vienas iš pomėgiu-lakstyti lauke....
2011-09-10 21:58:10
Sveiki,aš esu Gabi-Gabrielė iš Plungės ir jau greitai iš UK. Taigi auginu dar pokolkas VA,bet jau po biškį ruošiuosi Dobermano atėjimui į mano gyvenimą.Taigi turiu penkioliką metų.Dirbau veislyna "kolibrio palikuoys" Ten Bobteilų veislynas
2011-09-09 13:01:39
Sveiki, esu Deimantė, man 11 metų. Auginu jorkšyro terjerą Uosį, bet noriu kuo daugiau sužinotu apie dobermanus. O kodėl? Ogi todėl, kad kai aš buvau lauke, buvau sutikusi ir dobermaną. Jis buvo draugiškas, protingas, paklusnus... Nors anksčiau galvojau visiškai atvirksčiai, o juk jie - net penkti pagal šuns intelektą! Mane ir paskatino domėtis šia veisle. Jie - dideli, trumpakailiai velniukai, širdyje ištikimi ir mieli Tad tiek.
Tad tiek. 2011-09-08 17:46:46
