Mano šuo bijo eiti toli nuo namų.KA DARYTI?

tai ir mano miške kaip namuose

Mano irgi bijojo prie namu vaiksciuoti. Ten daug visokiu kvapu, zmoniu, katinu, masinu - manau tai ji baide. Po truputi pripranta.
O miske -be problemu, laaabai patenkintas laksto, zaidzia.

Pratinti. Šuniukas mažas, bejėgis, o pasaulis toks didelis ir baisus... Po truputį, pamažu, bet šuo turi priprasti. kitaip išsiauginsit bailiuką-isteriką, kuris iš tos savo baimės ant visų puldinės. Pradžioje, kol jam labai baisu, neįprastose jam vietose, ar išgirstate, kad atvažiuoja didelė mašina- paimkite šuniuką ant rankų, jis jausis saugesnis. Ir aplamai, su nauja aplinka reikėtų supažindint po truputį, nevedžiokite jo tik ant žemės, ypač ten, kur jis dar nebuvo, kur kažkas gali išgąsdinti. O jei matote, kad šunelis kažkuo susidomėjo, pats rodo pastangas išsiaiškinti "kas tai"- girkit ir skatinkit. su laiku jis taps drąsesnis ir pamatys, kad ne taip jau viskas ir baisu.
Taip pat skatinkit šuniuko bendravimą su kitais šunimis ( tik pasirinkit draugiškus ir panašaus dydžio, kad neužpultų ir dar daugiau neišgąsdintų) ir žmonėmis- tegul prie visų eina ir visi tegul glosto. Nebijokit, maždaug metų laiko šuo jau pats atsirenka, kur savas, o kur svetimas ir vengia svetimų, bet užtai žino, kad žmonės jam nepavojingi ir nėra reikalo ant kiekvino pulti norint jį suėsti. Suaugęs teisingai augintas šuo šuo tiesiog ignoruoja svetimus( čia turiu omeny ne namus,ne jo teritoriją- ten kiek kitaip).
Dar siūlau paskaityti čia:
http://www.reksas.lt/ankstyvoji-suns-socializacija/

Neina toliau dviejų gatviu nuo namų.