Gyvūnų laikymo taisyklės Klaipėdos mieste

Na mielieji, štai jums taisyklės, nepatingėkit perskaityti

Gyvūnų laikymo taisyklės Klaipėdos mieste
1. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklės galioja tik Klaipėdos mieste ir jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekotaryvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susietų su gyvūnų priežiūra, struktūra, veikla bei kitus specifinius klausimus.

2. Terminai ir apibrėžimai
Gyvūno savininkas - kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Savininko valda - jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).

Uždara savininko valda - jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos bei aptvertas žemės plotas.

Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

Patalpos - gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių laikymu rūpinasi žmogus.

Laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai.

Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitiems tikslams.

Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų svekatai ar gyvybei.

Agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.

Gyvenamojo fondo administratoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).

Administravimas -administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.

3. Gyvūnų laikymas ir priežiūra
Gyvūnus Klaipėdos mieste leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.

Leidžiama laikyti šunis, kates bei ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus. Pavojingi gyvūnai ir pavojingi šunys gali būti laikomi ir auginami pagal Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių priedus ir taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.

Klaipėdos miesto teritorijoje ūkinės paskirties gyvūnus leidžiama laikyti gavus Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.

Jeigu uždaroje savininko valdoje gyvena kelios šeimos, būtinas raštiškas bendraturčių sutikimas laikyti gyvūnams.

Gyvūno savininkas pagal Baudžiamosios ir Administracinės teisės pažeidimo kodeksus gali būti traukiamas atsakomybėn ir įstatymų nustatyta tvarka atlygina visas išlaidas, jei jam priklausantis gyvūnas padarė žalą žmonių sveikatai ar valstybės turtui.

Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologinių savybių ypatumus.

Savininkas privalo užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, laikytis sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų. Savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnų keliamas triukšmas neviršytų nustatytų higieninių normų (HN 33-2001 \"Akustinis triukšmas\". Ekvivalentinis garso lygis 40 dBA nuo 7.00 iki 23.00 val. ir 30 dBA nuo 23.00 iki 7.00 val.).

Viešosiose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus. Vedžiojant gyvūnus (jodinėjant ar važinėjant arkliais) ir jiems priteršus, savininkas privalo surinkti ekskrementus. Savininkas taip pat privalo išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštą viešojo transporto priemonę, liftą ar kitas bendro naudojimo vietas. Nesilaikantys šio reikalavimo asmenys atsako administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str.

Naminius ne ūkinės paskirties gyvūnus gali numarinti veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos. Atsitiktinai patekę į nelaisvę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to padaryti negalima - laikomi pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

Gyvūnų vežimas:

gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ir miškų ūkio ministerija kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba;
gyvūnus privaloma vežti pritaikytomis ir tinkamomis tai gyvūno rūšiai transporto priemonėmis;
skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai;
visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių taisyklių;
gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Veterinariniai reikalavimai:

gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės ir kt.) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Gyvenamojo fondo administratoriai perduoda Maisto ir veterinarijos tarnybai registruotų šunų sąrašus, o ši kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti;
jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi pranešti Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ir Maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas;
jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną savininko bute ar valdoje ir skubiai pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai ir Gyvūnų globos tarnybai;
visos gydymo įstaigos į kurias pateko apkandžioti žmonės privalo apie tai pranešti Visuomenės sveikatos centrui ir Maisto ir veterinarijos tarnybai.
Draudžiama:

gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;
nesant grėsmės asmens sveikatai, gyvybei ar turtui, sužeisti ar numarinti gyvūną, jį gąsdinti;
numarinti gyvūną nehumaniškomis priemonėmis, žiauriai elgiantis, kankinant (skandinant, mušant, smaugiant, užkasant ir pan.), naudoti metodus ir vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais;
mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;
laikyti netinkamomis tai gyvūno rūšiai sąlygomis, laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;
naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse numatytų reikalavimų;
naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
vedžioti arba leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu \"Šunis vedžioti draudžiama\" (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį) bei kitose teritorijose, kurių shemą patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba;
laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo įstaigose, poilsio namuose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose, taip pat bendrabučiuose, išskyrus tuos, kur gyvūnams laikyti įrengtos vietos. Išimties tvarka leidimus laikyti gyvūnus išduoda Klaipėdos miesto veterinarijos tarnyba;
naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį;
daugiabučiame name laikyti ūkinės paskirties gyvūnus;
prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių.
4. Šunų ir kačių laikymas
Daugiabučiuose namuose:

viename bute leidžiama nuolat laikyti vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. Išimties tvarka leidžiama laikyti didesnį gyvūnų skaičių, jei yra gyvenamojo fondo administratoriaus leidimas;
iš buto į laiptinę, koridorių šunis būtina vestis su pavadėliu, o jei būtina - ir su antsnukiu.
Gyvenamojo fondo administratoriai gali, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis, pasitvirtinti daugiabučių namų vidaus gyvūnų laikymo taisykles, kuriose numatytų leidimo laikyti gyvūną, jo laikymo bei netekimo tvarką.

Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose.

Sodininkų bendrijų teritorijose ir atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti voljeruose.

Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakintas. Prie įėjimo turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas - baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis - \"Palaidas šuo\" . Nakties metu šis ženklas turi būti matomas.

Esant perspėjimo ženklui, uždarose rakinamose patalpose (sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi.

Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos dokumentą.

Šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, o esant būtinybei su antsnukiu.

Jeigu viešojoje vietoje šalia šuns ar katės nėra jų šeimininko, gyvūnas laikomas beglobiu.

Vagystės, pagrobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atvejais savininkas turi teisę panaudoti šunį kaip gynybos priemonę.

Užpuolus šuniui, galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, nesukeliant pavojaus aplinkiniams žmonėms.

5. Šunų ir kačių registravimas ir identifikavimas
Gyvūnų šeimininkai privalo registruoti šunis ir kates ir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miesto biudžetą. Surinktos lėšos turi būti skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.

Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų bei žetonų išdavimą, mokesčių dydžius, jų rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Šeimininkai už vengimą registruoti jiems priklausančius šunis ir kates traukiami atsakomybėn pagal Administracinės teisės pažedimų kodekso 110 ir 161 str.

6. Benamių (beglobių) šunų ir kačių gaudymo, globos, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo tarnybos (tokiau - Gyvūnų Globos ir Kontrolės Tarnyba) darbo reglamentas
Benamių (beglobių) šunų ir kačių gaudymu, karantinavimu, naikinimu ir utilizavimu užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Šios tarnybos darbą koordinuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio ir statybos skyrius.

Draudžiama naikinti benamius (beglobius) šunis ir kates, nesilaikant šių taisyklių reikalavimų bei naudoti šiam tikslui šaunamąjį ginklą.

Jei pagaunamas šuo ar katė, kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar pan.), Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui. Pastarasis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį bei baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 str.

Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Gyvūnų prieglauda turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar surasti nauji savininkai gyvūnams.

Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir šiomis taisyklėmis. Už jų pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str.

7. Kiti klausimai
Gyvūnų parodos, apžiūros, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.

Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja Savivaldybėje įregistruoti įstatai, suderinti su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru ir Maisto ir veterinarijos tarnyba.

8. Taisyklių vykdymo kontrolė ir atsakomybė už jų pažeidimus
Šių taisyklių kontrolę vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio ir statybos skyrius, Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba, gyvenamojo fondo administratoriai. Kontroliuojančių institucijų pareigūnų teises apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 19 straipsnis.

Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažedimų kodekso 110 ir 161 str.