Mažo spanielio ūgis

Ačiū tau, Kornelija, už patarimus
Mokam jau komandas "sedėk", "gulėk", "į vietą" komandas "pas mane" ir "greta" jau įpusėjom mokintis O šiaip tai visaip mėginu su ja užsiimti, na jei ne tas urzgimas, ypač tada kai mėginu ką nors iš jos paimti ir tas didžiulis kandžiojimasis, viskas būtų tikrai neblogai. Na ką padarysi, tikiuosi greit pasveiksim

kad urzgia- tai nieko keisto ir tai dar nereiškia kad ji baisiai pyksta ar pan... ji taip išreiškia savo emocijas! dėl kamuoliuko- turėk 2 viena numeti ji nubėga pasiimt tada parodyk kad turi kitą, jei pribėgs- mesk tą kurį rankoj turi ir norėdama pasiimti kitą kamuoliuką tą privalės paleisti dar gali pabandyti laiptinėj bėgioti juk ten valkataujančių šunų kurie serga nelabai sutiksi lipkit į viršų laiptais tik žemyn teks ją nunešti nes lipimas žemyn- traumuoja sąnarius (tai žalinga kai šuniukas jaunas), o lipimas į viršų- stiprina kojų raumenis.
Nepasiduok ir ieškok išeities! naudokis fantazija beje, gali pasikonsultuot su kokiu dresuotoju ką jis patartų daryt tokioj situacijoj- kaip užsiiminėti su šuniuku, kai į lauką negalima.
norint šunį iškrauti- tinka ir "smegenų mankšta"!
gali mokyti komandos "pas mane"(kuri yra pati svarbiausia), mokyti vaikščioti su pavadėliu ir antkakliu, pratinti prie šukavimo ir stovėti ramiai ( dabar kailiuko nėra bet jo bus... ir daug....), pratinti prie ausų tikrinimo, dantų apžiūros... yra daug dalykų kurių gali mokyti mažą šuniuką
gal pravers: http://www.reksas.lt/reksas-atsako-kaip-ismokyti-suni-ramiai-pasitikti-svecia-namuose/

Na esmė manau nėra vien jau tik žmonėse ar gyvūnuose... Verkiant jau reikia į lauką. Na, kad panešiosiu ant rankų tai nieko nenutiks manau, bet, kad aš jos ant rankų nebegaliu išlaikyti - jau sveria 5,8kg, o kai tik lauke ant rankų mėginu panešti ji spurdosi, nori išbėgti ant žolės Kaip jau matau, be dresuotojo neapsieisime ir lankysime socializacijos pamokas, nes kitų šunų labai bijo, o prie žmonių labai lenda, vos tik kas ateina, šokinėja ir niekaip neatstoja, niekaip jos nenulipdysi nuo kitų.
Blogiausia, kad veterinarė sakė, kad tas kasymasis gali trukti ir pusę metų, vadinasi PUSĘ METŲ NEIS Į LAUKĄ.
Žinau, kad negerai nuskambės, bet jau tikrai gailiuosi, kad ją paimiau. Tiesiog kasdien darosi blogiau ir blogiau, ji darosi agresyvi, nebeklauso, visąlaik kasosi, sisioja ir kakoja kur tik pasitaiko, iškrauti jos irgi namie niekaip neišeina, nes jeigu kokią virvę noriu, kad ji patampytų, tai įsirėžusi į ją ir ŽIAURIAI urgzdama įsisveria, na nenori net žaisti. Kai kamuoliuką numetu, tai urgzdama net bėga ir ką jau kalbėti apie tai, kad jį paleistų ir aš galėčiau dar kartą numesti. Taigi nuvarginti jos niekaip neišeina, ji pilna energijos ir tą energiją išnaudoja niokodama namus.
Didelę klaidą padarėm, kad paimėm ją Ji dar sirgo truput5 kai buvo prieglaudoje ir jeigu taip greit nebutume paeme ja, jai ten daugiau uzsiemimu butu, negu cia vienai kankintis

tada gal turi draugų kurie neprieštarautų kad atsineši savo augintinę į svečius? gal turi tokių kurie neturi gyvūnų kuriuos gali užkrėst ar pan....
pagalvojus tikrai rasi išeitį praplėsti šuns akiratį... neskiepytam šuniukui svarbu neturėti kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais ir jų buvimo vieta... juk negali žinot kur koks šuo pasiusiojo.... gali pasikonsultuoti su gydytoja ar nieko tokio jei gyvūną pasinešiosi rankose.... kaip bebūtų- kaikurių ligų užkratus gali ir pati namo parnešti- ant batų, drabužių...... tas šuns saugojimas nebūtinai gali duoti rezultatų...


AgneCom :
>Tiesiog tokioje beviltiškoje situacijoje tikriausiai niekada nebuvau...

Tiesiog tokioje beviltiškoje situacijoje tikriausiai niekada nebuvau...

Pilnai sutinku su tavimi... Bet mums veterinarė GRIEŽTAI uždraudė eiti į lauką, nes ji NĖ KARTO neskiepyta Viskas ką parašei yra šitokia teisybė ir skaitydama jaučiausi tikrai blogai, kad niekaip negalima išvesti jos į lauką ir ji kankinasi namie
Mums visa tai šitiek daug nervų kainuoja, tiesiog graudu žiūrėti į tokį gyvūnėlį, bet mums visiškai uždrausta vesti ją į lauką. Jau mėnesį esame tik namie, kuo toliau tuo blogiau, nebežinau ką ir bedaryti...

Kornelija :
>DĖL TO ŠUNS NEVEDI Į LAUKĄ?!?! čiupk pavadėlį ir pirmyn! šuo juk turi pažinti lauką
>ir aplinką ypač jei būna vienam kambarį! tokio amžiaus šuniukui būtinas fizinis
>aktyvumas! nauji potyriai ir tam nereikia itin artimo bendravimo su kitais gyvūnais! laikykis
>nuo jū atokiau ne vien dėl užkrėtimo rizikos bet ir dėl atsargumo, kad ypač per pirmus
>pasivaikščiojimus kiti šunys neišgąsdintų Tavo šuniuko! pirmiems įspūdžiams užteks
>ir 10-15 min ramaus pasivaikščiojimo. išeikit bent pora kart per dieną! šuo turi priprasti
>šlapintis ant žolės! tai atrodo gana elementaru, bet jei šuo reikalus atlieka tik namie,
>tai laukas jam taps tik žaidimų aikštele, o namo grįš "pasinaudoti tualetu" ir tada šuo
>gali tapti nepageidaujamas ne dėl ūgio, o dėl savo įpročių ir kvapo namuose, kuris gali
>priminti tvartą ... mažo šuns-mažos balos, didelio- na supranti......
>o tas "išprotėjimas" yra vienas iš požymių, kad šuniui trūksta tiek fizinės, tiek
>psichologinės veiklos! tai galimybė išsikrauti ir jis tiesiog nevaldo savo emocijų ir
>šlapimo! jai 3mėn.... o įsivaizduok jei taip elgsis suaugęs šuo, kuris vien savo uodegos
>mostu gali nušluot kas yra jo lygį! toks elgesys sukelia pavojų ne tik jum (apdaskymai,
>stumdymai) bet ir pačiam šuniui! tokiu elgesiu jis gali save sužeisti! o jei ateis mažų
>vaikų? tai išprotėjęs šuo juos ne tik apdaskys, bet ir pargriaus, ir pan....
>laukas ir namų erdvė- šuniui visiškai skirtingi pasauliai! kad jis matys kitus žmones tai
>nuo to jis geriau nesielgs! toks jo panikavimas prie durų greit taps tiesiog įpročiu! o tada
>jau bus bėda! šuniuką reikia mokyti tinkamai elgtis tiek lauke, tiek namuose! o tai kad jis
>mėgsta žmones tai jum didžiulis gyvenimo palengvinimas! išlaikykit tą pasitikėjimą
>žmonėmis! juk jūs ne namų sargą auginat o draugą- kompanioną! kas iš tokio draugo,
>kuris ant visų urgztų ir dantis šieptų? a?
>ir dar dėl pasivaikščiojimų: šios erkutės "apkimba" silpnesnius gyvūnus, su mažesniu
>imunitetu! o saulės vonios, grynas oras bei fizinis aktyvumas padės jai sustiprėti!
>judėkit! bet atmink- kas per daug tas nesveika!

DĖL TO ŠUNS NEVEDI Į LAUKĄ?!?! čiupk pavadėlį ir pirmyn! šuo juk turi pažinti lauką ir aplinką ypač jei būna vienam kambarį! tokio amžiaus šuniukui būtinas fizinis aktyvumas! nauji potyriai ir tam nereikia itin artimo bendravimo su kitais gyvūnais! laikykis nuo jū atokiau ne vien dėl užkrėtimo rizikos bet ir dėl atsargumo, kad ypač per pirmus pasivaikščiojimus kiti šunys neišgąsdintų Tavo šuniuko! pirmiems įspūdžiams užteks ir 10-15 min ramaus pasivaikščiojimo. išeikit bent pora kart per dieną! šuo turi priprasti šlapintis ant žolės! tai atrodo gana elementaru, bet jei šuo reikalus atlieka tik namie, tai laukas jam taps tik žaidimų aikštele, o namo grįš "pasinaudoti tualetu" ir tada šuo gali tapti nepageidaujamas ne dėl ūgio, o dėl savo įpročių ir kvapo namuose, kuris gali priminti tvartą ... mažo šuns-mažos balos, didelio- na supranti......
o tas "išprotėjimas" yra vienas iš požymių, kad šuniui trūksta tiek fizinės, tiek psichologinės veiklos! tai galimybė išsikrauti ir jis tiesiog nevaldo savo emocijų ir šlapimo! jai 3mėn.... o įsivaizduok jei taip elgsis suaugęs šuo, kuris vien savo uodegos mostu gali nušluot kas yra jo lygį! toks elgesys sukelia pavojų ne tik jum (apdaskymai, stumdymai) bet ir pačiam šuniui! tokiu elgesiu jis gali save sužeisti! o jei ateis mažų vaikų? tai išprotėjęs šuo juos ne tik apdaskys, bet ir pargriaus, ir pan....
laukas ir namų erdvė- šuniui visiškai skirtingi pasauliai! kad jis matys kitus žmones tai nuo to jis geriau nesielgs! toks jo panikavimas prie durų greit taps tiesiog įpročiu! o tada jau bus bėda! šuniuką reikia mokyti tinkamai elgtis tiek lauke, tiek namuose! o tai kad jis mėgsta žmones tai jum didžiulis gyvenimo palengvinimas! išlaikykit tą pasitikėjimą žmonėmis! juk jūs ne namų sargą auginat o draugą- kompanioną! kas iš tokio draugo, kuris ant visų urgztų ir dantis šieptų? a?
ir dar dėl pasivaikščiojimų: šios erkutės "apkimba" silpnesnius gyvūnus, su mažesniu imunitetu! o saulės vonios, grynas oras bei fizinis aktyvumas padės jai sustiprėti! judėkit! bet atmink- kas per daug tas nesveika!

Ačiū už patarimus Ji serga poodine erkute, kuri yra užkrečiama, todėl su kitais gyvūnais negalima suleisti O dėl svečių, tai kai kas nors ateina, Lota tiesiog išprotėja iš džiaugsmo Kiekvieną kartą kai atvažiuoja kas nors naujas, iškart šokinėja, apsisisioja ir neatstoja kokiais 15min tikrai, net jeigu į ją nekreipiamas dėmesys, visvien naglai lenda, šokinėja Na bet visvien, dažnai ji vienam kambaryje būna (nes kitur dabar remontas, visur nuodingų statybinių medžiagų yra), o be to kaip minėjai neina į lauką, dažniausiai su ja būnu tik aš, tai gal normalu, kad taip į žmones kitus reaguoja? Na kai prasidės pasivaikščiojimai visvien ji žmones matys visur, tai taps kaip kasdienybė ir jai nebus naujiena, jeigu kažkas ateis Na bent jau aš taip manau O žmonių ji jokių VISIŠKAI nebijo, kai važiuojam pas veterinarą, ten irgi būna žmonių, tai prie visų mėgina pabėgti, kad ją glostytų ir pan... Juokaujam, kad jeigu įsibrautų į namus koks vagis, Lota prie jo pribėgtų ir aplaižytų bei maloniai pasitiktų

Ai susimaišiau biški.


Kornelija :
>ji jau rašė jog nedideliam bute gyvena
>Midana :
>>O pas jus gal nuosavas namas?
>>AgneCom :
>>>Man rodos ji bus tikriausiai rusų spanielio ūgio. O dėl socializacijos... Net
>>>neįsivaizduoju ką daryti. Ji serga, yra neskiepyta, į lauką griežtai negalima vesti...
>>> Ir dar neaišku kada galima bus vesti... Jau maždaug mėnesis, kai Lota namie Ir
>>>neaišku kada jau vesim į lauką, gali būti, kad dar pusę metų sirgs O šunų
>>>ji labai bijo, neįsivaizduoju kaip vėliau pripratinsim

ji jau rašė jog nedideliam bute gyvena


Midana :
>O pas jus gal nuosavas namas?
>AgneCom :
>>Man rodos ji bus tikriausiai rusų spanielio ūgio. O dėl socializacijos... Net
>>neįsivaizduoju ką daryti. Ji serga, yra neskiepyta, į lauką griežtai negalima vesti...
>>Ir dar neaišku kada galima bus vesti... Jau maždaug mėnesis, kai Lota namie Ir neaišku
>>kada jau vesim į lauką, gali būti, kad dar pusę metų sirgs O šunų ji labai
>>bijo, neįsivaizduoju kaip vėliau pripratinsim