Bone
Mice
|
N-16
narių: 67 prezidentas: Wilkinson
Klubas N-16 skirtas tiems, kurie nori apie šunis ir ne tik pakalbėti rimtai
|
Atsiradimo istorija
Kaip jūsų šunelis pateko pas jus? Galbūt išgelbėjot jį iš ko nors? Galbūt jis susirado jus pats? O gal tai svajonės išsipildymas? Pasidalinkime savo istorija 
2011-04-20 23:05:04
aciu ..
Wilkinson :
>Visu pirma uzuojauta tau del buvusio suniuko žinau kaip buna skaudu,kaip netenki mylimo
>augintinio,bet kaip sako gyvenimas juda pirmyn,tad is sveikinu su dabartiniu suniuku ir
>tikekimes,kad augs sveikas ir didukas ir linksmins jus dar labai ilgai
..Wilkinson :
>Visu pirma uzuojauta tau del buvusio suniuko žinau kaip buna skaudu,kaip netenki mylimo
>augintinio,bet kaip sako gyvenimas juda pirmyn,tad is sveikinu su dabartiniu suniuku ir
>tikekimes,kad augs sveikas ir didukas ir linksmins jus dar labai ilgai
2013-08-13 11:45:01
Visu pirma uzuojauta tau del buvusio suniuko žinau kaip buna skaudu,kaip netenki mylimo augintinio,bet kaip sako gyvenimas juda pirmyn,tad is sveikinu su dabartiniu suniuku ir tikekimes,kad augs sveikas ir didukas ir linksmins jus dar labai ilgai
2013-08-13 11:38:10
Sveiki, perskaiciau visu istorijas grazu, galeciau skaityti ir skaityti.. .. o stai musu nediduke istorija. Niekada negalvojom ir net nesidomejom apie snauceriu veisles sunis, kazkaip visad norejom su vyru didelio suns ir abieju svajone nuo mazu dienu buvo niufaudlendas, tas didelis, mazas 
puku kamuoliukas.. bet gavos taip, kad giminaites mitelsnauceriu kalyte atsivede suniuku, suzavejo mane( aisku visi mazuliukai nepakartojami) bet ju snukuciai tai fantastiski, kai pradeda augti ju barzdeles , ir pacia smulkiausia is vados mes pasiemem.. buvo musu grazuole, keliautoja, energijos bomba.. namuose liudna nebuvo... bet... pasigavo ja klastinga liga vezys 
ech taip neilgai pagyveno tik pusantru metuku, gydem ir Svedijoje ir Lietuvoje.. nepavyko 
.. Ilgai nenorejom buti vieni, namai liko tusti labai, tad net neziurejom kitos veisles tik galvojom apie miteliukus... ir stai jau kaip savaitele mes parsivem nauja seimos nare 
, kaip mano tevukai sako (jusu suo kaip kamparo spiritas, cia yra cia ner 
) namuose vel surmulys, skadas krecia kaip turi buti, tik begiok is paskos ..
.. o stai musu nediduke istorija. Niekada negalvojom ir net nesidomejom apie snauceriu veisles sunis, kazkaip visad norejom su vyru didelio suns ir abieju svajone nuo mazu dienu buvo niufaudlendas, tas didelis, mazas puku kamuoliukas.. bet gavos taip, kad giminaites mitelsnauceriu kalyte atsivede suniuku, suzavejo mane( aisku visi mazuliukai nepakartojami) bet ju snukuciai tai fantastiski, kai pradeda augti ju barzdeles , ir pacia smulkiausia is vados mes pasiemem.. buvo musu grazuole, keliautoja, energijos bomba.. namuose liudna nebuvo... bet... pasigavo ja klastinga liga vezys ech taip neilgai pagyveno tik pusantru metuku, gydem ir Svedijoje ir Lietuvoje.. nepavyko .. Ilgai nenorejom buti vieni, namai liko tusti labai, tad net neziurejom kitos veisles tik galvojom apie miteliukus... ir stai jau kaip savaitele mes parsivem nauja seimos nare , kaip mano tevukai sako (jusu suo kaip kamparo spiritas, cia yra cia ner ) namuose vel surmulys, skadas krecia kaip turi buti, tik begiok is paskos .. 2013-08-13 11:26:30
Na gal dar kas turite gera istorija kaip atsirado jusu augintinis? 
2013-07-16 15:17:44
Faina istorija 
gintre1 :
>Sveiki! Pas mus gan įdomios istorijos kaip mano šuneliai trys paskutiniai atsirado.
>Buvo rugsėjo ar spalio mėnesį mirusi jau čili degu pelytė, tad ieškojome kokios nors
>gyvūno, nors visi labai norėjom šuns. Lapkričio mėnesio pabaiga, jau spaudė neblogai
>šaltukas palei -15, ir vieną lemtingą vakarą grįžau su mama iš būrelio kartu. Įėjom
>į laiptinę ir toks gražus šuniukas mus atsekė, tokiom mielom akutėm žėjo, vos
>nesakydamas: "man gi šalta priglauskit mane". Mes pradėjom lipt laiptais jau namo, ir mus jis
>sekė, tad neištvėrus jam atnešiau šilto maisto ir paleidau laukan. Mamai su broliu galvą
>baigėm išūžt, kad leistų pasiimti, mama vis ne, gal jis atklydęs pabėgs namo. Na tai ką
>negalėjau užmigt visą naktį, galvojau tik apie tą šuniuką... Ryte, mama į darbą, mes
>į mokyklą ruošiamės. Ryte išėjus iš namų jo neradau lauke... Skambutis broliui apie 3
>valandą dienos iš mamos, parsineškit tą šuniuką kur vakar mus atsekė, pasimk dešros kad
>prisikalbint. Nes aš grįžus po mokyklos vėl jį mačiau lauke, man taip jo gaila buvo...
>Pagavom šuniuką, parsivedėm namo, įpylėm šilto pieno kad apšiltų. Porą valandų
>pasimetęs, nauji kvapai. Ant kito ryto jau šuo buvo linksmas, su broliu vos nesusimušėm
>kuris ves šunį Tad Pūkutis pas mus apie 3 metus išgyveno, bet paskui pas prosenelę
>nusivežus jis užvalgė žiūrknuodžių ir jau veterinarai nebepadėjo...
>Paskui jau sakėm daugiau nenorim jokių gyvūnų, nes greit prisiriši ir jo netenki.. Bet
>pasirodė va šitam puslapį skelbimas, kad dovanoja šunį, išdresiruotą, iškastruotą.
>Susigundėm, kad reik nuvažiuot pažėt šuns, iš nuotraukų atrodė mažas, bet nuvažiavus
>visas meškinas. Didelis buvo. Aišku jį palaikėm trumpai , nes tėvą apkandžiojo jis,
>ir tai bute buvo mažai vietos, tad negalėjom didelio šuns auginti, tad atidavėm į kaimą
>pas gerus žmones.
>Buvo ilgą laik tyla, bet brolio krikštų tėvai paklausė ko jis nori dovanų, tad pareiškė
>kad šuns. Gavom mes šunį birželio pradžioj visi nustulbę, už ką jis mums, o pasirodo
>brolio noras išsipildė. Nuo to laiko pradėjau tikėt kad ir mažiausi norai gali
>išsipildyti. Dabar jau Bertukei beveik 3 metukai, visi džiaugemės kad namie ne tylu,
>kad kažkas ryte visų pirmas atsikėlęs pakels šlapiu bučiniu. Atsiprašau jei ko
>laiką sugaišinau.
>Pirma nuotrauka Pūkučio bus ir Bertos, nes Digo nuotraukos neradau
gintre1 :
>Sveiki!
Pas mus gan įdomios istorijos kaip mano šuneliai trys paskutiniai atsirado. >Buvo rugsėjo ar spalio mėnesį mirusi jau čili degu pelytė, tad ieškojome kokios nors
>gyvūno, nors visi labai norėjom šuns. Lapkričio mėnesio pabaiga, jau spaudė neblogai
>šaltukas palei -15, ir vieną lemtingą vakarą grįžau su mama iš būrelio kartu. Įėjom
>į laiptinę ir toks gražus šuniukas mus atsekė, tokiom mielom akutėm žėjo, vos
>nesakydamas: "man gi šalta priglauskit mane". Mes pradėjom lipt laiptais jau namo, ir mus jis
>sekė, tad neištvėrus jam atnešiau šilto maisto ir paleidau laukan. Mamai su broliu galvą
>baigėm išūžt, kad leistų pasiimti, mama vis ne, gal jis atklydęs pabėgs namo. Na tai ką
>negalėjau užmigt visą naktį, galvojau tik apie tą šuniuką... Ryte, mama į darbą, mes
>į mokyklą ruošiamės. Ryte išėjus iš namų jo neradau lauke... Skambutis broliui apie 3
>valandą dienos iš mamos, parsineškit tą šuniuką kur vakar mus atsekė, pasimk dešros kad
>prisikalbint. Nes aš grįžus po mokyklos vėl jį mačiau lauke, man taip jo gaila buvo...
>Pagavom šuniuką, parsivedėm namo, įpylėm šilto pieno kad apšiltų. Porą valandų
>pasimetęs, nauji kvapai. Ant kito ryto jau šuo buvo linksmas, su broliu vos nesusimušėm
>kuris ves šunį
Tad Pūkutis pas mus apie 3 metus išgyveno, bet paskui pas prosenelę >nusivežus jis užvalgė žiūrknuodžių ir jau veterinarai nebepadėjo...
>Paskui jau sakėm daugiau nenorim jokių gyvūnų, nes greit prisiriši ir jo netenki..
Bet >pasirodė va šitam puslapį skelbimas, kad dovanoja šunį, išdresiruotą, iškastruotą.
>Susigundėm, kad reik nuvažiuot pažėt šuns, iš nuotraukų atrodė mažas, bet nuvažiavus
>visas meškinas.
Didelis buvo. Aišku jį palaikėm trumpai , nes tėvą apkandžiojo jis, >ir tai bute buvo mažai vietos, tad negalėjom didelio šuns auginti, tad atidavėm į kaimą
>pas gerus žmones.
>Buvo ilgą laik tyla, bet brolio krikštų tėvai paklausė ko jis nori dovanų, tad pareiškė
>kad šuns. Gavom mes šunį birželio pradžioj visi nustulbę, už ką jis mums, o pasirodo
>brolio noras išsipildė.
Nuo to laiko pradėjau tikėt kad ir mažiausi norai gali >išsipildyti.
Dabar jau Bertukei beveik 3 metukai, visi džiaugemės kad namie ne tylu, >kad kažkas ryte visų pirmas atsikėlęs pakels šlapiu bučiniu.
Atsiprašau jei ko >laiką sugaišinau.
>Pirma nuotrauka Pūkučio bus ir Bertos, nes Digo nuotraukos neradau
2013-02-19 17:45:32
Sveiki! Pas mus gan įdomios istorijos kaip mano šuneliai trys paskutiniai atsirado. Buvo rugsėjo ar spalio mėnesį mirusi jau čili degu pelytė, tad ieškojome kokios nors gyvūno, nors visi labai norėjom šuns. Lapkričio mėnesio pabaiga, jau spaudė neblogai šaltukas palei -15, ir vieną lemtingą vakarą grįžau su mama iš būrelio kartu. Įėjom į laiptinę ir toks gražus šuniukas mus atsekė, tokiom mielom akutėm žėjo, vos nesakydamas: "man gi šalta priglauskit mane". Mes pradėjom lipt laiptais jau namo, ir mus jis sekė, tad neištvėrus jam atnešiau šilto maisto ir paleidau laukan. Mamai su broliu galvą baigėm išūžt, kad leistų pasiimti, mama vis ne, gal jis atklydęs pabėgs namo. Na tai ką negalėjau užmigt visą naktį, galvojau tik apie tą šuniuką... Ryte, mama į darbą, mes į mokyklą ruošiamės. Ryte išėjus iš namų jo neradau lauke... Skambutis broliui apie 3 valandą dienos iš mamos, parsineškit tą šuniuką kur vakar mus atsekė, pasimk dešros kad prisikalbint. Nes aš grįžus po mokyklos vėl jį mačiau lauke, man taip jo gaila buvo... Pagavom šuniuką, parsivedėm namo, įpylėm šilto pieno kad apšiltų. Porą valandų pasimetęs, nauji kvapai. Ant kito ryto jau šuo buvo linksmas, su broliu vos nesusimušėm kuris ves šunį Tad Pūkutis pas mus apie 3 metus išgyveno, bet paskui pas prosenelę nusivežus jis užvalgė žiūrknuodžių ir jau veterinarai nebepadėjo...
Paskui jau sakėm daugiau nenorim jokių gyvūnų, nes greit prisiriši ir jo netenki.. Bet pasirodė va šitam puslapį skelbimas, kad dovanoja šunį, išdresiruotą, iškastruotą. Susigundėm, kad reik nuvažiuot pažėt šuns, iš nuotraukų atrodė mažas, bet nuvažiavus visas meškinas. Didelis buvo. Aišku jį palaikėm trumpai , nes tėvą apkandžiojo jis, ir tai bute buvo mažai vietos, tad negalėjom didelio šuns auginti, tad atidavėm į kaimą pas gerus žmones.
Buvo ilgą laik tyla, bet brolio krikštų tėvai paklausė ko jis nori dovanų, tad pareiškė kad šuns. Gavom mes šunį birželio pradžioj visi nustulbę, už ką jis mums, o pasirodo brolio noras išsipildė. Nuo to laiko pradėjau tikėt kad ir mažiausi norai gali išsipildyti. Dabar jau Bertukei beveik 3 metukai, visi džiaugemės kad namie ne tylu, kad kažkas ryte visų pirmas atsikėlęs pakels šlapiu bučiniu. Atsiprašau jei ko laiką sugaišinau.
Pirma nuotrauka Pūkučio bus ir Bertos, nes Digo nuotraukos neradau
Pas mus gan įdomios istorijos kaip mano šuneliai trys paskutiniai atsirado. Buvo rugsėjo ar spalio mėnesį mirusi jau čili degu pelytė, tad ieškojome kokios nors gyvūno, nors visi labai norėjom šuns. Lapkričio mėnesio pabaiga, jau spaudė neblogai šaltukas palei -15, ir vieną lemtingą vakarą grįžau su mama iš būrelio kartu. Įėjom į laiptinę ir toks gražus šuniukas mus atsekė, tokiom mielom akutėm žėjo, vos nesakydamas: "man gi šalta priglauskit mane". Mes pradėjom lipt laiptais jau namo, ir mus jis sekė, tad neištvėrus jam atnešiau šilto maisto ir paleidau laukan. Mamai su broliu galvą baigėm išūžt, kad leistų pasiimti, mama vis ne, gal jis atklydęs pabėgs namo. Na tai ką negalėjau užmigt visą naktį, galvojau tik apie tą šuniuką... Ryte, mama į darbą, mes į mokyklą ruošiamės. Ryte išėjus iš namų jo neradau lauke... Skambutis broliui apie 3 valandą dienos iš mamos, parsineškit tą šuniuką kur vakar mus atsekė, pasimk dešros kad prisikalbint. Nes aš grįžus po mokyklos vėl jį mačiau lauke, man taip jo gaila buvo... Pagavom šuniuką, parsivedėm namo, įpylėm šilto pieno kad apšiltų. Porą valandų pasimetęs, nauji kvapai. Ant kito ryto jau šuo buvo linksmas, su broliu vos nesusimušėm kuris ves šunį Tad Pūkutis pas mus apie 3 metus išgyveno, bet paskui pas prosenelę nusivežus jis užvalgė žiūrknuodžių ir jau veterinarai nebepadėjo... Paskui jau sakėm daugiau nenorim jokių gyvūnų, nes greit prisiriši ir jo netenki..
Bet pasirodė va šitam puslapį skelbimas, kad dovanoja šunį, išdresiruotą, iškastruotą. Susigundėm, kad reik nuvažiuot pažėt šuns, iš nuotraukų atrodė mažas, bet nuvažiavus visas meškinas. Didelis buvo. Aišku jį palaikėm trumpai , nes tėvą apkandžiojo jis, ir tai bute buvo mažai vietos, tad negalėjom didelio šuns auginti, tad atidavėm į kaimą pas gerus žmones.Buvo ilgą laik tyla, bet brolio krikštų tėvai paklausė ko jis nori dovanų, tad pareiškė kad šuns. Gavom mes šunį birželio pradžioj visi nustulbę, už ką jis mums, o pasirodo brolio noras išsipildė.
Nuo to laiko pradėjau tikėt kad ir mažiausi norai gali išsipildyti. Dabar jau Bertukei beveik 3 metukai, visi džiaugemės kad namie ne tylu, kad kažkas ryte visų pirmas atsikėlęs pakels šlapiu bučiniu. Atsiprašau jei ko laiką sugaišinau. Pirma nuotrauka Pūkučio bus ir Bertos, nes Digo nuotraukos neradau
2013-02-19 17:20:17
Ir kam tu pinigu moketi,jeigu pats man atrodo geriau gali ismokyti
Iktijandras :
>Pritariu 100 procentų.
>Wilkinson :
>>Tai jau jo man irgi,net nereikia jokiu treniruociu mokyklu pati mokinu viska ir zinai,net
>>slepetes jau atnesa mums,neskaitant laikau ir kitus dalykus jau tie musu augintiniai
>>Rodnega :
>>>O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
Iktijandras :
>Pritariu 100 procentų.
>Wilkinson :
>>Tai jau jo man irgi,net nereikia jokiu treniruociu mokyklu pati mokinu viska ir zinai,net
>>slepetes jau atnesa mums,neskaitant laikau ir kitus dalykus
jau tie musu augintiniai >>Rodnega :
>>>O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
2013-02-19 15:35:15
Pritariu 100 procentų.
Wilkinson :
>Tai jau jo man irgi,net nereikia jokiu treniruociu mokyklu pati mokinu viska ir zinai,net
>slepetes jau atnesa mums,neskaitant laikau ir kitus dalykus jau tie musu augintiniai
>Rodnega :
>>O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
Wilkinson :
>Tai jau jo man irgi,net nereikia jokiu treniruociu mokyklu pati mokinu viska ir zinai,net
>slepetes jau atnesa mums,neskaitant laikau ir kitus dalykus
jau tie musu augintiniai >Rodnega :
>>O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
2013-02-19 15:30:26
Tai jau jo man irgi,net nereikia jokiu treniruociu mokyklu pati mokinu viska ir zinai,net slepetes jau atnesa mums,neskaitant laikau ir kitus dalykus jau tie musu augintiniai
Rodnega :
>O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
jau tie musu augintiniai Rodnega :
>O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
2013-02-19 14:22:27
O ar galima juos nemylėti? Man brangi kiekviena akimirka, praleista su jais
2013-02-19 14:19:33
