Vienas namuose

Nu nezinau mano tai normaliai nestresuoja vieni namuose,bet mes visalaika kaip griztame is kazkur,tai mes duodame jiems kazka,tad ir kita karta jeigu paliekame juos vienus,jie pastoviai laukia kazko is musu

maniškis irgi pasiutęs kaip velniūkštis, nors jau 2 metai lapkritį suėjo, bet jau jei kas ne vietoj padėta tai rasi dalimis va čia prieš savaitę rado naują poką vatos diskęlių (na kur makiažui valyt) tai pamačius pro langą iš pradžių pagalvojau, kad įlūžo stogas ir sniego pilna buvo ne tiek pikta, bet juokinga dar toks vienas įsimintinesnis įvykis buvo, kai išėjau į parduotuvę, o jis norėjo kartu, tai atsidarė duris į koridorių ir užfiksavo duris, taip, kad su raktu iš lauko pusės nebeatsirakintų. visa laime, kad nuosavas namas, tai išėmiau stiklą, įlipau per langą ir atsirakinau duris o šeip, jei randa ką nors ne vietoj, tai paskui dalim buna bet nei rūbų, nei kojinių nėra niekad suplėšęs. o aš kai einu kur nors duodu jam tarkim kokią džiovintą kiaulės ausi ar jumbone, kad bent kokias 20 min turėtu kuo užsiimt, tada nereikia zbitkų daryt

Na ir baisumėlis čia skaitant. Maniškė, tai nuo pirmųjų dienų buvo gerietė. Visada visi batai ir tapkės guli šalia jos guolio ir jie jai visai neįdomūs. Vienintelį ką ji buvo iškrėtusi, tai atkapsčiusi linoliaumą nuo lauko durų, kai mūsų laukė. O dabar jis prikaltas ir viskas ramu Tikiuosi neprisišnekėsiu....

Jokių šunybių mūsų Bela niekada nekrėtė... iki šiandien.
Buvo labai šilta diena, taigi mes sugalvojome nuvažiuoti nusimaudyti. Pamaitinom, išvedėm į lauką ir galvojam porai valandų bus rami viena, kadangi visada ji lyg angeliukas būdavo Taigi grįžtam namo, mūsų ateina pasiktikti Bela - visa tokia laiminga, meilinasi... Tada mano pusbrolis pirmasis nusirengė ir įėjo į salioną. "O, Dieve! ",- tik girdim. Man pirma mintis - bus visur prikakojusi ir priterliojusi . Įėjau ir aš... o ten pilna įmantriai suplėšytų ir sukandžiotų visokių laikraščių skutelių, celofanų ir panašiai... Aš tiktais Tėvai irgi nepyko. Sustresavo šuniukas tikriausiai Tik vėliau pabandžiau įsivaizduoti kaip jinai tuos laikraščius plėšė, nes labai jau įdomiai jie sudoroti buvo Bet buvo išsiilgusi baisiausiai visų, tai elgėsi kaip visi šuniukai
Tai tokia jos pirmoji eibė

Mano tai pastovei tapkes sugrauzia jei tik pamirstam,taip pat ant stalo lipa ir numeta tai,kas ant jo buna

geriau neklauskit ka ji pridirba -pirma karta kai palikom,tai gryzus buvo sokas -nuo skalbiniu lentos nusitempe rubus,visus suplese,sudraske laikrascius ir zurnalus,po virtuve draikesi triusio kraikas,plius dar jo priiede .Kita karta,buvo dar baisiau,sugebejo atsidaryti duris i koridoriu,o ten vyko remontas,tai ji nuplese nagais dailylentes ir po namus akmens vata isnesiojo.Galvojau,jog gausiu infarkta .Laiko barti nebuvo kada,nes reikejo greitojo aro pagalbos tvarkai padaryti.O mano Teja linksma,issilgusi sokineja-tipo vat kokia as saunuole,kaip laukiau,pasiilgau .Po to radom iseiti-palikdavom verandoje,na dabar kai suaugo paliekame namuose,taciau ji vel pradejo nesamones isdaryneti-sudraske rubus,kojine,geles,dukters modilina,guasa,zodziu kas tik papuola ta ir drasko.Faktas jog is ilgesio stogelis vaziuoja

arodo kad beveik ten mano Fidji pas jus

Mistikutia rašė:
>Vaje... man baisu net pradėti galvoti kiek ji visko prikrėtė. Auginau kambaryje
>foksterjerą, maniau, kad tai baisiausias šuo pasaulyje ( kalbant apie patirtus nuostolius),
>bet dabar žinau, kad klydau dbr jau juokauju kartais, kad geriau 2 foksai, nei vienas
>labrikas kambary vazonų ir gėlių namie neliko, sveikų kojinių tip pat, mano lova
>kaskart pakloja Lota, tik bėda, kad patalyne nuolat lieka ant grindų nugraužti
>puse kompo laidų apgraužtos kėdės, stalai, spinta... kartais vis dar
>prisisioja, ir būtent ant parketo.. jį sugadino nepataisomai, teks keisti, kai galutinai
>užaugs.. žodžiu....

Vaje... man baisu net pradėti galvoti kiek ji visko prikrėtė. Auginau kambaryje foksterjerą, maniau, kad tai baisiausias šuo pasaulyje ( kalbant apie patirtus nuostolius), bet dabar žinau, kad klydau dbr jau juokauju kartais, kad geriau 2 foksai, nei vienas labrikas kambary vazonų ir gėlių namie neliko, sveikų kojinių tip pat, mano lova kaskart pakloja Lota, tik bėda, kad patalyne nuolat lieka ant grindų nugraužti puse kompo laidų apgraužtos kėdės, stalai, spinta... kartais vis dar prisisioja, ir būtent ant parketo.. jį sugadino nepataisomai, teks keisti, kai galutinai užaugs.. žodžiu....

Dabar mūsų Nora tai kaip ir nieko nebepridirba , bet jau anksčiau kas būdavo... Kai grįždavom namo, mum būdavo baisu vaikščiot po kambarius ir ieškot ką ji pridirbo... Kartą kai grįžom radom pagraužtą durų staktą, buvo pagraužus komodos, tada labai mėgdavo sienų kampus graužti, kol nueidavo visi dažai. Kartą net prie mūsų, kad laižo sienos kampą ir žiūri tokiom išdykėliškom akim . Taip pat anksčiau labai mėgdavo nuo stalo kažką paimt, bet kai kartą nuvertė uodienę su visa lėkšte, tai po to laiko, nebešoka prie stalo. O taip pat ji labai mėgsta kramtyti tapkes .

Mano Tera prisisiojo ant parketo, taip jį sugadindama, tuomet išbraidė ir išvaikščiojo po visą kambarį. Purvinomis letenomis išterliojo visus naujus tapetus, dar tarpais juos subraižiusi. Suėdė mano rusų sąsiuvinį (aš pati kalta, nes nevietoje pasidėjau). Tuomet perkojo mano lovą savo nuožiūra ir išsitiesė pailsėti.... Patalynę teko skalbti, bet nors nesuėstą radau .
Man grįžus namo laukė prie durų ir žiūrėjo nekaltu žvilgsiu ,,Labas, kaip seniai nesimatėme! Kaip aš tavęs pasiilgau! Kaip gerai, kad jau grįžai. Kokia netvarka? Ne aš. Nežinau kas. Čia gal kas užsuko kai aš miegojau?! Ne, ne aš savo guolyje miegojau. Tikrai... Geriau paglostyk mane neklausinėjusi."
Man tuomet pikta nebuvo, bet Tėvai tikrai galvos nepaglostė... ( Tėvai )