Kelionės

Petnešos gali būti ir paprastos ( tvirtos), visa esmė- saugos diržas. Aš turiu tokį:
http://www.kerbl.com/catalog/ShowArtikel.aspx?SKCatalogID=555071&SKLanguageID=2&SKTreeParentID=599779&SKTreeID=555192&SKProductID=2447688&siteID=2&siteTyp=1
Bet naudojau gal tik kartą. Ir man kažkaip nepatiko , ir šuniui. Taip kad jei veždavau ne bagažinėje ( chečbeko), tai tiesiog ant sėdynės. Aišku, žiauriai nesaugu, užtai dabar džiaugiuosi, kad turim nemažą universalą, kur ir narvas telpa, ir dar visokių šmutkių krūva.


aistuliukas :
>Na galvju gal i sia tema rasyt Gal kas turit tokias petnesas
>http://www.pet24.lt/karlie/karlie-saugos-petnesos-sunims/ ?Man Tasa reikia daug vezioti, o mano
>masinike maza, bagazinei vietos nera ir to specialaus narvo nera kur idet. Jusu nuomone kokia
>apie sias petnesas?

Na galvju gal i sia tema rasyt Gal kas turit tokias petnesas http://www.pet24.lt/karlie/karlie-saugos-petnesos-sunims/ ?Man Tasa reikia daug vezioti, o mano masinike maza, bagazinei vietos nera ir to specialaus narvo nera kur idet. Jusu nuomone kokia apie sias petnesas?

Pas mus gavosi taip,kad sustabde eiliniam dokumentu patikrinimui,padaviau dokuntus per atydaryta masinos langa,policininkas grazindamas zvilgtelejo,vos ne ikises galva i masina,kas yra ant galines sedines o cia Bona ir puole ant jo.Vat tada tas ir pradejo vartyti,apie visokes avaringas situacijas...Na,kad jis jau pagaliau nutiltu,daviau as jam 20 litu.Jis ir nutilo....

Kažkada su kažkuo ginčijomės, ar galima Lietuvoje vežti šunis automobilio salone tiesiog sėdinčius ant sėdynės. Kažkas sakė, kad ne. Kad Lietuvoje, kaip ir kai kuriose šalyse šunis galima vežti tik narvuose ar prisegtus saugos diržu. Bet va dabar išnaršiau KET- nieko panašaus neradau. Reikškia, šunį galima vežti kaip nori. Tiesa, apie saugumą jo ir mūsų gyvybėms dabar nekalbu...
http://www.eismas.eu/index.php/keliu-eismo-taisykles-ket
Nebent vadovautumėmės šituo punktu:
210. Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:
210.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.
O jus, bonika, nubaudė ne visai teisėtai- galėjot tokį sprendimą apskųsti. Nes, atrodo, jums pritaikė tokį punktą:
198. Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule, kuriame yra įrengimų (krovinių), leidžiama tik tada, kai įrengimai (kroviniai) yra atskirti nuo keleivių sienele arba patikimai pritvirtinti.
Bet jūs turbūt važiavot ne su krovinine mašina? Be to, jei ir būtų virvelinis ar plastmasinis tinkliukas, skiriantis bagažinę nuo salono, ar atsitikus avarijai jis išgelbėtų šunį ar žmones? Tikrai ne...
Žodžiu, ant Lietuvos- nieko naujo. Visi įstatymai tokie, kad kiekvienas gali traktuoti kaip nori.
Tai vat ir pasakykit- ar galima šunį vežti sėdintį ant sėdynės? Teoriškai, nes praktiškai tai tikrai geriau nerizikuoti...

P.S palyginimui- Norvegija. Ten itin griežti saugumo reikalavimai. Bet koks krovinys automobilyje turi būti pritvirtintas. Kad ir įrankių dėžė, kad ir krepšys su rūbais ( jei jie yra salone, pvz. universale ar chečbeke). O šuo yra sodinamas į narvą, o narvas dar pritvirtinamas diržu prie automobilių konstrukcijų.

bonika :
>Aciu Nike uz tiek daug informacijos Jeigu sugalvosiu,kur toliau lekti,zinosiu pas ka
>kreiptis
>Seip,tai teko kelis kartus vaziuoti su Bona iki Latvijos.Turejom viska(bent man taip atrode)ko
>reikia kertant siena,bet visus kartus niekas net nepriejo ir nepasidomejo..
>Tik viena karta teko sumoketi Kauno ,,milicininkams,,kad automobilyje,nuo suns ir vairuotojo
>nera tam skirtos atitvaros..

Aciu Nike uz tiek daug informacijos Jeigu sugalvosiu,kur toliau lekti,zinosiu pas ka kreiptis
Seip,tai teko kelis kartus vaziuoti su Bona iki Latvijos.Turejom viska(bent man taip atrode)ko reikia kertant siena,bet visus kartus niekas net nepriejo ir nepasidomejo..
Tik viena karta teko sumoketi Kauno ,,milicininkams,,kad automobilyje,nuo suns ir vairuotojo nera tam skirtos atitvaros..

Ai, tai taip, pamiršau paminėti, kad važiuojant jau turėjom ir čipą ir mėlyną pasą, tiesiog pasiutligės skiepui buvo dar per mažas. Antrą kartą keliaujant į Latviją jau buvom pagal visus reikalavimus, bet vistiek su jokia kontrole nesusidūrėm.
Ar gyvens pas jūsų sesę su pikčiurna vokiečiu, ar pas kitus šeimininkus, matyt Džesis į Lietuvą jau negrįš ir turės mokytis norvegiškų komandų Tai sėkmės jam ten

Galėjo prisikabint. Kaip ir visur, Latvijoje galioja pagrindinės gyvūnų įvežimo taisyklės- šuo turi būti identifikuotas mikroschema, turėti ES veterinarinį pasą ( mėlyną), paskiepytas nuo pasiutligės. Pagal viską, prieš kiekvieną kelionę 24-48 val. dar turi būti būti įdėtas veterinaro spaudas ir parašas, kad šuo yra sveikas ir gali atlaikyti kelionę į paskirties vietą. Bet kai važiuojam į artimą užsienį į parodas ar kergimui, suaugusiems šunims nebededam to spaudo. Tačiau jei parduodu šuniukus į užsienį, stengiuosi įdėti, nes ir šeimininkui, ir man ramiau, kad šuniukas apžiūrėtas veterinaro ir jokių pretenzijų negali būti.
Taip kad ir jums patariu geriau jau vieną kartą šunį čipuoti, pasidaryti vet.pasą ir skiepą nuo pasiutligės ( jį, aišku, kartoti kas metai)- tada bet kada sugalvoję galėsit legaliai ir be jokios baimės važiuoti per sieną.
Kai kurios šalys turi griežtesnes įvežimo taisykles ( Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys)- jei ruošitės ten keliauti, tuo reikia pasidomėti iš anksto.

Taip, Džesis kolkas pas sesę. Tik neaišku, ar ten ir liks. Labai jau jų senas vokietis norėtų tą mažąjį "patvarkyt"... Pastovi įtampa, kad neištūktų ir viskas nesibaigtų tragiškai... Taip kad visko gali būti, kad Džesiui turės ieškoti kitų šeimininkų...

Lavista :
>Nu fainai, Nike, kad susikaupėt, nugalėjot visas kliūtis ir nuvežėt 2 savo šuniukus į
>Norvegiją. Kaip suprantu, tas mylimiausias pas sesę augs?
>Prajuokino aprašymas, kad baisūnams rotveileriams reikia geležim apkaustytos dėžės, nes
>gi gali skylę pragraužt ir dar į lektuvo saloną šeimininkų ieškodamas įvirst
>Gerą temą užvedėt, bus gerai info vienoj
>Mūsų kelionių su Mauru patirtis kukli, buvom 2 k. Latvijoj. Pirmą kartą turėjom tik
>vieną skiepą, o man atrodo, skiepą nuo pasiutligės suleidžia tik su antru skiepu, tai
>reiškia keliavom net be pasiutligės skiepo Na, bet nesusidūrėm nė su vienu
>pareigūnų, viskas praėjo gerai, tai ir negaliu pasakyt, ar Latvijoj labai dėl to
>kabinėjasi.

Nu fainai, Nike, kad susikaupėt, nugalėjot visas kliūtis ir nuvežėt 2 savo šuniukus į Norvegiją. Kaip suprantu, tas mylimiausias pas sesę augs?
Prajuokino aprašymas, kad baisūnams rotveileriams reikia geležim apkaustytos dėžės, nes gi gali skylę pragraužt ir dar į lektuvo saloną šeimininkų ieškodamas įvirst
Gerą temą užvedėt, bus gerai info vienoj
Mūsų kelionių su Mauru patirtis kukli, buvom 2 k. Latvijoj. Pirmą kartą turėjom tik vieną skiepą, o man atrodo, skiepą nuo pasiutligės suleidžia tik su antru skiepu, tai reiškia keliavom net be pasiutligės skiepo Na, bet nesusidūrėm nė su vienu pareigūnų, viskas praėjo gerai, tai ir negaliu pasakyt, ar Latvijoj labai dėl to kabinėjasi.

Tikrai įdomu ir netikėta, kad tiek kliūčių teko įveikti. .. Bet viskas yra gerai, kas gerai baigiasi.

Tik sekmadienį grįžom iš Norvegijos. Vežėm du 4 mėn. rotveileriukus. Nors nebuvo taip baisu, kaip atrodė iš pradžių. O ir problemos iškilo ten, kur net nesitikėjom...
Pradžioje planavom plaukti keltu. Bet pasirodė, kad bilietų su mašina nėra į jokį keltą net iki rugsėjo. Be mašinos- prašom, bet tada atsiranda problemos dėl šuns. Rygos kelte šunis galima plukdyti tik specialiose kajutėse, o jos jau buvo išpirktos. Pasiūlė į Ventspilio keltą- ten šunys būtų viršutiniame denyje specialiuose narvuose. Bet mums netiko maršrutas.
Netyčia užbėgau į Airbaltic atstovybę. Išsiaiškinau, kad gyvūnus jie skraidina be problemų ( visur, išskyrus Angliją, Airiją ir Vokietiją), tik reikia nurodyti jiems boksų dydį ir gauti patvirtinimą, nes į vieną lėktuvą irgi skaičius limituotas.
Žodžiu, boksus radau ( boksai turi būti tokie, kad šuo galėtų laisvai apsisukti ir atsisėsti, nesiremdamas į lubas, turėti vandens), išmatavimus nurodžiau, sutikimą gavau, bilietus nupirkau.
Teko važiuoti pas veterinarą. Mikročipai ir skiepai jau buvo padaryti, reikiamas laikas praėjęs, taigi, pas vetą šuniukus nukirmėlino, sulašino nuo erkių ir įdėjo štampus ir lipdukus. Taip pat atžymėjo, kad šuniukai sveiki. Tą reikėjo padaryti ne vėliau kaip 48 ir ne anksčiau kaip 24 val iki numatomo atskridimo į Norge. Migdyti ar kitaip apraminti šuniukus prieš kelionę vetas atsisakė ( ir gerai padarė, nes jie iš tiesų visiškai puikiai kelionę atlaikė, jokio streso nei kitokių blogų reiškinių nepastebėjau).
Išaušo skrydžio rytas. Atvažiavom, prieinam registruotis- ir čia pradeda aiškinti, kad rotveileriai pagal kažkokias aviacijos taisykles įtraukti į pavojingų veislių sąrašą ( PATARIMAS- jei kas nors skrisit su šunimis, pasidomėkit, ar jūsų veislė neįtraukta į kažkokius ten mistinius sąrašus ir nepavojinga jiems, nes logikos visai nerasta...) ir jiems reikalingi specialūs mediniai narvai su metaliniais apkaustais. Atėjo net kažkokia aukštesnes pareigas užimanti moteriškė, patampė, pakratė boksus ir galų gale pasakė, kad mūsų laimė, kad šuniukai dar nedideli, tik 4 mėn, nes jau jei būtų kokių 6 mėn.- negalėtų skristi plastmasiniame bokse. Žodžiu, patikrino šuniukų vet.pasus ir skristi leido. Pirmiausia liepė šuniukus išimti iš boksų- juos praleido per rengeną, o šuniukus darbuotojai apčiupinėjo visaip kaip, ar neužkišom kur kokių narkotikų... biggrin.gif Tada vėl juos susodinom į boksus- ir ate. Pamatėm juos jau tik Osle, nors skrydis buvo su perdėdimu Rygoje. Bet ten jais jau rūpinosi orouosto darbuotojai.
Osle ( Gardermoen orouoste) pradžioje nesupratom, kaip ir kur mums tuos šuniukus atgabens. Nuėjom ten, kur bagažas. O ten jų elevatorius toks nenormalus- pradžioje kyla kažkur iš apačios, tada eina tiesiai, o tada vėl krenta žemyn ir tada jau sukasi ratu. Lagaminai ten trankėsi taip, kad net nejauku buvo žiūrėt. sakom, nu negi jie mums ir šuniukus taip atsiųs??? Ar spėsim pagaut, kad nesitrenktų į tą apatinę juostą? Žodžiu, taip pasimetę ir stovėjom, pasiruošę bet kuriuo momentu pripult ir griebt tuos boksus, koj šuniukai smegenų sutrenkimo negavo. Na, žodžiu, lagaminai baigėsi, o šuniukai vis dar neatkeliavo. Pasiklausėm labiau išmanančių- sako, ieškokit ten, kur specialus bagažas. Nu, einam ieškot... Gardermoenas- tai ne Vilniaus orouostas, tako gerą gabalą nueiti, kol pamatėm mūsų boksus gražiai pastatytus palei sieną ir belaukiančius mūsų. Po abipusio džiaugsmo ( mūsų- kad pagaliau radom, šuniukų- kad pagaliau pamatė pažįstamus žmones), susikrovėm juos ant vežimėlių ir nuėjom ten, kur parašyta- DYR- ANIMALS. Ten iš karto priėjo dvi merginos, paklausė, iš kur atskridom, paprašė vet. pasų. Viską pavartė, paprašė, kad išimtume šuniukus iš boksų, nuskanavo čipus, sutikrino juos su pasuose esančiais- ir psio, palinkėjo geros dienos. thumbup.gif Jau buvom išsiaiškinę, kad nebus problemų įsivežti gyvūną, jei jį įveža pats savininkas- t.į vet.pase turi būti savininko pavardė ir adresas. Taip ir buvo.
Dar prieš kelionę išsiaiškinom, kad išankstinių pranešimų apie planuojamą įvežti gyvūną nereikia, jei jis yra jau paaugęs ( kaip mūsų atveju) ir keliauja su šeimininku. Leidimo reikėtų kažkokiu išskirtiniu atveju, jei jų šalies veisėjas panorėtų įsivežti mažą dar be pasiutligės skiepo šuniuką ( jeigu gerai supratau).
Taip mūsų šuniukai patapo norvegais. Toliau ( irgi jeigu neklystu blush2.gif ) jei šeimininkai norės juos legalizuoti, turės dar susimokėti kažkokį muito mokestį. Bet mūsų vargai tuo ir baigėsi. Šuniukai po kelionės buvo sveiki ir linksmi, taip kad vienas iš karto iškeliavo pas naujus šeimininkus, o kitas turbūt taip ir liks kaip dovana mano sesei. biggrin.gif