Bone
Mice
|
Seterių
narių: 185 prezidentas: Cassiopea
Anglų, airių, škotų ir airių raudadėmių seterių mylėtojų klubas
|
Maistas kurio nepirktumėte
Sveiki, aptarėme kokius pašarus duodame šuneliams. Kaip jie juos ėda ir panašiai, bet nepatarėme kokio maisto nesirinktumėme savo šunims? Arba papraščiausiai nuo kurio jam buvo alergija ar šiaip neėdė?
2009-03-23 17:08:00
Mano šuo vėmė nuo jo...
Emma12341 :
>PRO PLANO never...
Emma12341 :
>PRO PLANO never...
2011-11-21 12:01:42
Vartotojas neaktyvus
PRO PLANO never...
2011-11-12 23:42:02
Būtent, o žmonės iš kart poką septynių kg, ir šuo nevalgo, tada šeiminiinkam pytis užeina žodžiu, bet pvz; Acanos aš tai nematau mažais.. ;///
Cassiopea :
>Acana ne visiems tinka, o ir parenkant maistą šuniui geriau bandyti ne iškart didelius
>maišus, o pirkti mažas pakuotes ir žiūrėti koks tinka, o koks ne
>boruzyte :
>>Drauges ciuciukas tai sake apsivėmė nuo acanos
Cassiopea :
>Acana ne visiems tinka, o ir parenkant maistą šuniui geriau bandyti ne iškart didelius
>maišus, o pirkti mažas pakuotes ir žiūrėti koks tinka, o koks ne
>boruzyte :
>>Drauges ciuciukas tai sake apsivėmė nuo acanos
2011-11-12 23:15:40
Acana ne visiems tinka, o ir parenkant maistą šuniui geriau bandyti ne iškart didelius maišus, o pirkti mažas pakuotes ir žiūrėti koks tinka, o koks ne
boruzyte :
>Drauges ciuciukas tai sake apsivėmė nuo acanos
boruzyte :
>Drauges ciuciukas tai sake apsivėmė nuo acanos
2011-08-10 19:33:56
Drauges ciuciukas tai sake apsivėmė nuo acanos
2011-07-28 18:29:08
Tai vien tik sudėtį paskaitinėjus jau aiškų darosi. Dažikliai, konservantai, kvapai ir pelenai. Smagu sakyčiau. Geras būdas sugadinti šuns skrandį
ewute rašė:
>Nepatariu duoti nei vieno maisto kuri randate parduotuvėse [maximose, iki, norfa ir pan...]
>Kainos užlenktos, o maistas tikras Š.... atsiprašant... Gal šuo jį ir ės labiau nei kokį
>Pro plan ar Brit ar dar koki, bet tik todėl, kad jame daug kvapiklių dažiklių ir pan...
>Šuo ilgai negyventų ėsdamas visada šiuos dažus.
ewute rašė:
>Nepatariu duoti nei vieno maisto kuri randate parduotuvėse [maximose, iki, norfa ir pan...]
>Kainos užlenktos, o maistas tikras Š.... atsiprašant... Gal šuo jį ir ės labiau nei kokį
>Pro plan ar Brit ar dar koki, bet tik todėl, kad jame daug kvapiklių dažiklių ir pan...
>Šuo ilgai negyventų ėsdamas visada šiuos dažus.
2009-06-25 19:15:30
Nepatariu duoti nei vieno maisto kuri randate parduotuvėse [maximose, iki, norfa ir pan...]
Kainos užlenktos, o maistas tikras Š.... atsiprašant... Gal šuo jį ir ės labiau nei kokį Pro plan ar Brit ar dar koki, bet tik todėl, kad jame daug kvapiklių dažiklių ir pan... Šuo ilgai negyventų ėsdamas visada šiuos dažus.
Kainos užlenktos, o maistas tikras Š.... atsiprašant... Gal šuo jį ir ės labiau nei kokį Pro plan ar Brit ar dar koki, bet tik todėl, kad jame daug kvapiklių dažiklių ir pan... Šuo ilgai negyventų ėsdamas visada šiuos dažus.
2009-06-25 18:04:16
Kažkada buvau žadėjusi įdėti apie šėrimą. Tai čia tik nedidelė dalis iš tos visos papkės kurią turiu:
Gera šių gyvūnų sveikata ir maksimali gyvenimo trukmė pirmiausiai priklauso nuo teisingo šėrimo ir laikymo. Raciono tipas ir šėrimo būdai turi atitikti organizmo poreikius ir gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fiziologinės būklės (ramybės būklė, vaikingumas, laktacija, prieš ir po šuniukų atsivedimo, aktyvūs, padidinto aktyvumo, stresai, aplinka).
Šunų ir kačių šėrimo pagrindiniai būdai:
1. Laisvas priėjimas prie pašaro.
2. Šėrimas pagal griežtą dienotvarkę.
3. Šėrimas pagal griežtas pašaro sušėrimo normas.
Pirmuoju atveju, gyvūnai turi laisvą priėjimą prie pašaro bet kuriuo laiku ir gali ėsti kiek nori. Šiuo atveju jie suvartoja net per daug pašaro.
Šeriant nustatytu laiku arba nenormuojant pašaro, šėrimas vykdomas tik tam tikrą laiko tarpą.
Dažnai šėrimo būdai kaitaliojami. Pavyzdžiui, laisvas priėjimas prie pašaro naudojamas tada, kada šeriama sausais arba pusiau sausais pašarais, bet prie to normuojamas konservuotų pašarų, mėsos produktų arba maisto atliekų sušėrimo kiekis. Visi šėrimo būdai turi savo privalumų ir trūkumų.
Šeriant pirmuoju būdu, augintojai sutaupo laiko, reikia tik sekti, kad gyvūnams būtų nuolat duodamas šviežio pašaro. Gyvūnai, kurie laikomi aptvare, laisvai prieina prie pašaro, yra žymiai ramesni. Kai gyvūnai laikomi grupėmis, tada kiekvienas gyvūnas turi turėti galimybę gauti savo dalį pašaro. Grupinio laikymo bei laisvo priėjimo prie pašaro trūkumas yra tas, kad jeigu gyvūnas neturi apetito ir neėda pašaro, jis gali būti nepastebėtas net keletą dienų. Be to, kai kurie gyvūnai gali suėsti per daug pašaru, dėl to jie gali nutukti. Tokiu atveju gyvūnai turi būti pradėti šerti ribojant pašarus ir sumažinant vartojamo pašaro energinę vertę. Kūno masės normalizavimui rekomenduojama vartoti pašarus su didesniu ląstelienos kiekiu.
Nutukimo profilaktikai kai kurie pašarai, ypač kai gyvūnai gali laisvai prieiti prie pašaro, sudaromi iš tokių komponentų ir atitinkamų jų kiekių, kad greitai ir visiškai būtų užpildytas virškinimo traktas ir kad gyvūnas kuo greičiau pajustu sotumą. Tuo pačiu organizmas gauna ir pakankamą energijos kiekį. Kai gyvūnai gali laisvai prieiti prie pašaro, pasireiškia jų individualios savybės: kai kurie gyvūnai ėda keletą kartu per dieną, kiti suėda daug pašaro iš karto maitindamiesi vieną kartą per dieną, arba ir rečiau.
Esant dideliam fiziniam krūviui, sparčiam augimui, laktacijos, stresų metu nerekomenduojama vartoti pašarų, kurių energinė vertė žemesne kaip 330 kcal/100 g sausosios pašaro medžiagos, nes tokiu atveju gyvūnai negali suėsti tiek pašaro, kad patenkintu energijos poreikius. Energijos trūkumas gali pabloginti sveikatos būklę ir gyvūnai gali suliesėti.
Iš kitos pusės, jeigu pašarai aukštos energinės vertės ir gerų skoninių savybių (tas būdinga šuniukų pašarams), tai šeriant taip, kai gyvūnai gali laisvai prieiti prie pašaro, spartaus augimo laikotarpiu šuniukai suėda daug pašaro ir neišvengiamai nutunka. Nereikia pamiršti, kad nutukimas jauname amžiuje, gali išlikti ir kituose auginimo perioduose. Didelių ir labai didelių veislių šuniukams persiėdimas gali sukelti įvairius kaulinio audinio susirgimus. Laisvą priėjimą prie pašaro galima taikyti tuomet, kai jauniklių svoris pasiekia 90% suaugusio šuns svorio.
Šuniukus geriausiai šerti keletą kartų per dieną. Pradžioje duodamas pašaro kiekis pagal normą, o po to, kai pašaras suėdamas, gyvūnas nebejunta alkio, pašaro galima pridėti papildomai, kad gyvūnas galėtų mėgautis pašaru. Taip pasiekiama, kad gyvūnas neėstu pašaro skubotai jį rydamas. Iš pradžių gyvūnai suėda pašarų perteklių, o po kelių dienų ėda mažiau. Pereinamuoju laikotarpiu būtina stebėti, kad gyvūnai prie pašaro galėtu prieiti bet kuriuo paros laiku. Gyvūnams, kurie tokiu būdu persiėda, reikėtų parinkti kitą šėrimo būdą.
Dažnas pašaro vartojimas turi savo privalumų bei trūkumų. Dažnas, mažomis porcijomis pašaro vartojimas paros metu padidina energijos suvartojimą normaliai kūno temperatūrai palaikyti. Bendras pašaro suvartojimas išauga ir tada, kai retinamas šėrimų dažnis. Dažnesnis šėrimas rekomenduojamas tiems gyvūnams, kurie serga įvairiomis virškinimo trakto ir kepenų ligomis. Daugkartinis šėrimas paros metu rekomenduojamas gyvūnams, kurių organizmui reikia didesnio energijos kiekio. Jaunesni nei 6 mėnesių šuniukai, šunys atliekantys sunkų fizinį darbą arba laikomi šaltoje aplinkoje, taip pat laktuojančios kalės per dieną turi būti šeriamos ne mažiau kaip tris kartus. Be to, tokiems gyvūnams reikia 1,5–4 kartus daugiau pašaro vienam kilogramui kūno masės, palyginus su normaliu suaugusiu gyvūnu. Šeriant retai, minėtose situacijose galima sumažinti reikiamą maisto medžiagų kiekį, kuris priklauso nuo poreikių.
Dažnesnis šėrimas rekomenduojamas ir tais atvejais, kada pastebimas apetito sumažėjimas. Ne mažiau kaip du kartus per dieną reikia šerti vidutinių ir didelių veislių šuniukus spartaus augimo metu šunų, kales vaikingumo pabaigoje, taip pat daugumą šunų, kurių masė mažesnė nei 5 kg, nes jų energijos poreikis vienam kilogramui kūno mases būna padidėjęs. Nors šie gyvūnai bus pašerti ir gaus pakankamą kiek} pašaro, pavyzdžiui, nakčiai, tai paskui visa dieną jie prašys pašaro. Šeriant tik ryte, jie dažnai prašys ėsti ir per pietus ir net naktį. Šios problemos nebus, jeigu šersime ryte ir vakare.
Daugelis sveikų šunų, išskyrus laktuojančias kales, šunis, atliekančius darbą, esančius stresinėse situacijose, kurie turi gerą apetitą ir yra normalios fizinės būklės, praktiškai pašaro dienos normą suėda per 10 minučių. Taigi, nežiūrint į tai, kad vienkartinis gyvūnų šėrimas neduoda jokių neigiamų pasekmių, šėrimas dažniau yra pranašesnis.
Yra pastebėta, kad vienkartinio šėrimo metu smarkiai išsiplečia skrandis ir gali išsipūsti virškinimo traktas. Labai dažnas šėrimas gali sukelti inkstų hiperfuziją, be to, gali išsivystyti įvairios inkstų ligos. Šėrimas du kartus per dieną laikomas palankiausiu, nes jo dėka minėtus sutrikimus galima sumažinti iki minimumo.
Tarp griežtai nustatytų šėrimų nerekomenduojama duoti „vaišių“ arba „pamesti“ nuo stalo, kada labai prašo. Papildomas produktų vartojimas gali išbalansuoti racioną, o dėl to mūsų augintiniai gali nutukti. Negalima savo augintiniams duoti saldumynų ir smulkių kauliukų, nes jais gali traumuoti burną arba virškinimo traktą. Dideli kaulai nuvalo dantis nuo apnašų ir akmenų, bet kartais gali juos ir traumuoti. Maisto atliekų arba atskirų priedų galima duoti ne daugiau 25%, o idealiausia, kai jie sudaro apie 10% viso raciono kiekio.
Pašaro kiekis, kurį suvartoja gyvūnas, turi visiškai patenkinti jo organizmo poreikius, kad gyvūnas būtų normalaus svorio ir įmitimo. Jeigu gyvūnas bus normalaus įmitimo, tai jo šonkauliai nebus matomi, bet tik lengvai užčiuopiami. Riebalų susikaupimas po oda yra nepageidaujamas. Gerai išvystyti raumenys krūtines srityje ir įtrauktas pilvas irgi parodo gyvūno gerą įmitimą.
Nustatant pašaro šėrimo normą, gyvūnus reikia sverti kiekvieną dieną. Po to ši procedūra atliekama vieną kartą per mėnesį. Kūno masės pakitimas 5–10 % yra sąlygotos pašaro šėrimo normų keitimo. Pašaro kiekis normaliam įmitimui palaikyti priklauso nuo daugelio faktorių:
• individualių savybių,
• aplinkos temperatūros, santykinės oro drėgmės,
• stresinių situacijų,
• fizinio aktyvumo,
• amžiaus,
• sveikatos būklės.
Net ir genetiškai giminingiems gyvūnams, esant vienodam fiziniam aktyvumui, vienodoms laikymo sąlygoms, pašaro poreikiai gali skirtis ±50% nuo normos, kad būtų optimaliai patenkinti visi fiziologiniai ir gyvybiniai poreikiai. Vidutinio sunkumo darbui atlikti šunims pašaro poreikiai padidėja iki 40%, o atliekant sunkų darbą -pašaro poreikiai dar didesni. Pašaro poreikiai šunims 1–1,5% sumažinami kiekvienam supančios aplinkos temperatūros laipsniui kada temperatūra viršija 25°C. Kada aplinkos temperatūra žemesnė kaip 8°C, pašaro poreikiai padidėja 3,5% kiekvienam aplinkos temperatūros laipsniui.
Gera šių gyvūnų sveikata ir maksimali gyvenimo trukmė pirmiausiai priklauso nuo teisingo šėrimo ir laikymo. Raciono tipas ir šėrimo būdai turi atitikti organizmo poreikius ir gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, fiziologinės būklės (ramybės būklė, vaikingumas, laktacija, prieš ir po šuniukų atsivedimo, aktyvūs, padidinto aktyvumo, stresai, aplinka).
Šunų ir kačių šėrimo pagrindiniai būdai:
1. Laisvas priėjimas prie pašaro.
2. Šėrimas pagal griežtą dienotvarkę.
3. Šėrimas pagal griežtas pašaro sušėrimo normas.
Pirmuoju atveju, gyvūnai turi laisvą priėjimą prie pašaro bet kuriuo laiku ir gali ėsti kiek nori. Šiuo atveju jie suvartoja net per daug pašaro.
Šeriant nustatytu laiku arba nenormuojant pašaro, šėrimas vykdomas tik tam tikrą laiko tarpą.
Dažnai šėrimo būdai kaitaliojami. Pavyzdžiui, laisvas priėjimas prie pašaro naudojamas tada, kada šeriama sausais arba pusiau sausais pašarais, bet prie to normuojamas konservuotų pašarų, mėsos produktų arba maisto atliekų sušėrimo kiekis. Visi šėrimo būdai turi savo privalumų ir trūkumų.
Šeriant pirmuoju būdu, augintojai sutaupo laiko, reikia tik sekti, kad gyvūnams būtų nuolat duodamas šviežio pašaro. Gyvūnai, kurie laikomi aptvare, laisvai prieina prie pašaro, yra žymiai ramesni. Kai gyvūnai laikomi grupėmis, tada kiekvienas gyvūnas turi turėti galimybę gauti savo dalį pašaro. Grupinio laikymo bei laisvo priėjimo prie pašaro trūkumas yra tas, kad jeigu gyvūnas neturi apetito ir neėda pašaro, jis gali būti nepastebėtas net keletą dienų. Be to, kai kurie gyvūnai gali suėsti per daug pašaru, dėl to jie gali nutukti. Tokiu atveju gyvūnai turi būti pradėti šerti ribojant pašarus ir sumažinant vartojamo pašaro energinę vertę. Kūno masės normalizavimui rekomenduojama vartoti pašarus su didesniu ląstelienos kiekiu.
Nutukimo profilaktikai kai kurie pašarai, ypač kai gyvūnai gali laisvai prieiti prie pašaro, sudaromi iš tokių komponentų ir atitinkamų jų kiekių, kad greitai ir visiškai būtų užpildytas virškinimo traktas ir kad gyvūnas kuo greičiau pajustu sotumą. Tuo pačiu organizmas gauna ir pakankamą energijos kiekį. Kai gyvūnai gali laisvai prieiti prie pašaro, pasireiškia jų individualios savybės: kai kurie gyvūnai ėda keletą kartu per dieną, kiti suėda daug pašaro iš karto maitindamiesi vieną kartą per dieną, arba ir rečiau.
Esant dideliam fiziniam krūviui, sparčiam augimui, laktacijos, stresų metu nerekomenduojama vartoti pašarų, kurių energinė vertė žemesne kaip 330 kcal/100 g sausosios pašaro medžiagos, nes tokiu atveju gyvūnai negali suėsti tiek pašaro, kad patenkintu energijos poreikius. Energijos trūkumas gali pabloginti sveikatos būklę ir gyvūnai gali suliesėti.
Iš kitos pusės, jeigu pašarai aukštos energinės vertės ir gerų skoninių savybių (tas būdinga šuniukų pašarams), tai šeriant taip, kai gyvūnai gali laisvai prieiti prie pašaro, spartaus augimo laikotarpiu šuniukai suėda daug pašaro ir neišvengiamai nutunka. Nereikia pamiršti, kad nutukimas jauname amžiuje, gali išlikti ir kituose auginimo perioduose. Didelių ir labai didelių veislių šuniukams persiėdimas gali sukelti įvairius kaulinio audinio susirgimus. Laisvą priėjimą prie pašaro galima taikyti tuomet, kai jauniklių svoris pasiekia 90% suaugusio šuns svorio.
Šuniukus geriausiai šerti keletą kartų per dieną. Pradžioje duodamas pašaro kiekis pagal normą, o po to, kai pašaras suėdamas, gyvūnas nebejunta alkio, pašaro galima pridėti papildomai, kad gyvūnas galėtų mėgautis pašaru. Taip pasiekiama, kad gyvūnas neėstu pašaro skubotai jį rydamas. Iš pradžių gyvūnai suėda pašarų perteklių, o po kelių dienų ėda mažiau. Pereinamuoju laikotarpiu būtina stebėti, kad gyvūnai prie pašaro galėtu prieiti bet kuriuo paros laiku. Gyvūnams, kurie tokiu būdu persiėda, reikėtų parinkti kitą šėrimo būdą.
Dažnas pašaro vartojimas turi savo privalumų bei trūkumų. Dažnas, mažomis porcijomis pašaro vartojimas paros metu padidina energijos suvartojimą normaliai kūno temperatūrai palaikyti. Bendras pašaro suvartojimas išauga ir tada, kai retinamas šėrimų dažnis. Dažnesnis šėrimas rekomenduojamas tiems gyvūnams, kurie serga įvairiomis virškinimo trakto ir kepenų ligomis. Daugkartinis šėrimas paros metu rekomenduojamas gyvūnams, kurių organizmui reikia didesnio energijos kiekio. Jaunesni nei 6 mėnesių šuniukai, šunys atliekantys sunkų fizinį darbą arba laikomi šaltoje aplinkoje, taip pat laktuojančios kalės per dieną turi būti šeriamos ne mažiau kaip tris kartus. Be to, tokiems gyvūnams reikia 1,5–4 kartus daugiau pašaro vienam kilogramui kūno masės, palyginus su normaliu suaugusiu gyvūnu. Šeriant retai, minėtose situacijose galima sumažinti reikiamą maisto medžiagų kiekį, kuris priklauso nuo poreikių.
Dažnesnis šėrimas rekomenduojamas ir tais atvejais, kada pastebimas apetito sumažėjimas. Ne mažiau kaip du kartus per dieną reikia šerti vidutinių ir didelių veislių šuniukus spartaus augimo metu šunų, kales vaikingumo pabaigoje, taip pat daugumą šunų, kurių masė mažesnė nei 5 kg, nes jų energijos poreikis vienam kilogramui kūno mases būna padidėjęs. Nors šie gyvūnai bus pašerti ir gaus pakankamą kiek} pašaro, pavyzdžiui, nakčiai, tai paskui visa dieną jie prašys pašaro. Šeriant tik ryte, jie dažnai prašys ėsti ir per pietus ir net naktį. Šios problemos nebus, jeigu šersime ryte ir vakare.
Daugelis sveikų šunų, išskyrus laktuojančias kales, šunis, atliekančius darbą, esančius stresinėse situacijose, kurie turi gerą apetitą ir yra normalios fizinės būklės, praktiškai pašaro dienos normą suėda per 10 minučių. Taigi, nežiūrint į tai, kad vienkartinis gyvūnų šėrimas neduoda jokių neigiamų pasekmių, šėrimas dažniau yra pranašesnis.
Yra pastebėta, kad vienkartinio šėrimo metu smarkiai išsiplečia skrandis ir gali išsipūsti virškinimo traktas. Labai dažnas šėrimas gali sukelti inkstų hiperfuziją, be to, gali išsivystyti įvairios inkstų ligos. Šėrimas du kartus per dieną laikomas palankiausiu, nes jo dėka minėtus sutrikimus galima sumažinti iki minimumo.
Tarp griežtai nustatytų šėrimų nerekomenduojama duoti „vaišių“ arba „pamesti“ nuo stalo, kada labai prašo. Papildomas produktų vartojimas gali išbalansuoti racioną, o dėl to mūsų augintiniai gali nutukti. Negalima savo augintiniams duoti saldumynų ir smulkių kauliukų, nes jais gali traumuoti burną arba virškinimo traktą. Dideli kaulai nuvalo dantis nuo apnašų ir akmenų, bet kartais gali juos ir traumuoti. Maisto atliekų arba atskirų priedų galima duoti ne daugiau 25%, o idealiausia, kai jie sudaro apie 10% viso raciono kiekio.
Pašaro kiekis, kurį suvartoja gyvūnas, turi visiškai patenkinti jo organizmo poreikius, kad gyvūnas būtų normalaus svorio ir įmitimo. Jeigu gyvūnas bus normalaus įmitimo, tai jo šonkauliai nebus matomi, bet tik lengvai užčiuopiami. Riebalų susikaupimas po oda yra nepageidaujamas. Gerai išvystyti raumenys krūtines srityje ir įtrauktas pilvas irgi parodo gyvūno gerą įmitimą.
Nustatant pašaro šėrimo normą, gyvūnus reikia sverti kiekvieną dieną. Po to ši procedūra atliekama vieną kartą per mėnesį. Kūno masės pakitimas 5–10 % yra sąlygotos pašaro šėrimo normų keitimo. Pašaro kiekis normaliam įmitimui palaikyti priklauso nuo daugelio faktorių:
• individualių savybių,
• aplinkos temperatūros, santykinės oro drėgmės,
• stresinių situacijų,
• fizinio aktyvumo,
• amžiaus,
• sveikatos būklės.
Net ir genetiškai giminingiems gyvūnams, esant vienodam fiziniam aktyvumui, vienodoms laikymo sąlygoms, pašaro poreikiai gali skirtis ±50% nuo normos, kad būtų optimaliai patenkinti visi fiziologiniai ir gyvybiniai poreikiai. Vidutinio sunkumo darbui atlikti šunims pašaro poreikiai padidėja iki 40%, o atliekant sunkų darbą -pašaro poreikiai dar didesni. Pašaro poreikiai šunims 1–1,5% sumažinami kiekvienam supančios aplinkos temperatūros laipsniui kada temperatūra viršija 25°C. Kada aplinkos temperatūra žemesnė kaip 8°C, pašaro poreikiai padidėja 3,5% kiekvienam aplinkos temperatūros laipsniui.
2009-05-09 19:38:15
Pasistengsiu kuo greičiau tai padaryti
Lalaila rašė:
>Būtų šaunu, Cassiopea, jeigu įdėtum.
Lalaila rašė:
>Būtų šaunu, Cassiopea, jeigu įdėtum.
2009-04-08 18:37:04
Būtų šaunu, Cassiopea, jeigu įdėtum
2009-04-08 10:27:51, pakeista: 2010-06-07 12:17:55
