Toksoplazmozė

Šią ligą sukelia pirmuonys Toxoplasma gondii, kurie parazituoja kačių plonosiose žarnose. Tarpiniais šeimininkais gali būti visi žinduoliai ar paukščiai. Šis sukėlėjas gali sukelti naminių gyvulių abortus ar nevaisingumą. Katės taip pat gali tapti toksoplazmų tarpiniais šeimininkais.

Sukėlėjas. Pagrindinio šeimininko plonosiose žarnose randami šizontai ir gamontai. Tarpinių šeimininkų raumenyse, kepenyse, plaučiuose, smegenyse bei kituose audiniuose randami tachizoitai ir bradizoitai. Su kačių išmatomis išsiskiriančios oocistos būna nesporuliuotos, 10x12 µm dydžio. Per 1–5 d. jos sporuliuojasi, viduje susiformuojant dviems sporocistoms, turinčioms po 4 sporozoitus.
Žarnyne randamos stadijos. Šizontai randami tuščiojoje ir klubinėje žarnose. Jie būna 4–17 µm dydžio, o jų viduje būna iki 32 merozoitų. Gamontai dažniausiai randami klubinėje žarnoje. Jie būna 10 µm dydžio.
Audiniuose randamos stadijos. Tachizoitai randami besivystantys vakuolėse, daugelio rūšių ląstelėse (hepatocituose, fibroblastuose, retikulinėse ir miokardo ląstelėse). Kiekvienoje ląstelėje randama iki 8–16 tachizoitų. Jie būna 6–8 µm dydžio. Bradizoitai randami raumenyse, kepenyse, plaučiuose ir smegenyse esančiose cistose. Vienoje cistoje gali būti iki kelių tūkstančių lanceto formos bradizoitų. Cistos išauga iki 100 µm dydžio.

Vystymasis. Katės toksoplazmoze dažnai užsikrečia suėdę pelę, kurios audiniuose yra tachizoitų ar bradizoitų. Taip pat katės užsikrėsti gali ir tiesiogiai, kai į jų virškinimo traktą patenka pačių kačių į aplinką išskirtos oocistos. Tačiau dažniausiai jos užsikrečia subrendusiais bradizoitais, todėl tokiais atvejais labai padidėja oocistų produkcija. Bradizoitams su cista patekus į virškinimo traktą, cistos sienelė suvirškinama katės skrandyje, o išsilaisvinę bradizoitai žarnų epitelyje inicijuoja šizogoniją ir gametogoniją. Praėjus 3–10 d. po užsikrėtimo, prasideda oocistų produkcija ir 10–15 d. jos išsiskiria su išmatomis. Vystydamiesi žarnų gleivinėje, organizmai gali prasiskverbti ir į aplinkinius audinius, kur prasideda tachizoitų ir bradizoitų produkcija (kaip tarpinių šeimininkų audiniuose).
Užsikrėtusio tarpinio šeimininko audiniuose išsivysto tachizoitai ir bradizoitai. Tai vienintelės stadijos, kurios randamos tarpinių šeimininkų organizme. Jie užsikrečia, kai į virškinimo traktą patenka sporuliuotos oocistos. Išsilaisvinę sporozoitai greitai prasiskverbia į žarnų sienelę ir su krauju išnešiojami po organizmą. Ši invazinė ir proliferacinė forma vadinama tachizoitu. Prieš patekdami į audinių ląsteles, tachizoitai dauginasi nelytiniu būdu. Ląstelėje susikaupus 10–15 tachizoitų, ji plyšta, o išsilaisvinę tachizoitai prasiskverbia į kitas, nepažeistas ląsteles. Toks aktyvus dauginimasis vadinamas ūmia toksoplazmozės stadija. Po tokios invazinės–proliferacinės stadijos, tarpiniams šeimininkams išsivysto imunitetas, kuris prislopina tachizoitų virulentingumą. Dėl imuniteto poveikio, tachizoitai suformuoja cistas, kuriose randami tūkstančiai ląstelių, vadinamų bradizoitais. Tai latentinė ląstelių forma, kurios dauginimasis slopinamas organizmo. Susilpnėjus imunitetui, cista praplyšta, o išsilaisvinę bradizoitai atgauna tachizoitų savybes ir tęsia invazinį–proliferacinį procesą.
Tarpiniai šeimininkai taip pat gali užsikrėsti, kai su maistu į jų virškinimo traktą patenka tachizoitai ar bradizoitai. Tokiu būdu žmonės užsikrečia valgydami termiškai nepakankamai apdorotą mėsą, o šunys – šeriami žalia mėsa. Tolimesnis vystymasis vyksta analogiškai, kaip ir užsikrėtus oocistomis.

Patogenezė ir klinikiniai požymiai. Dažniausiai gyvulių ir žmonių užsikrėtimas toksoplazmomis nebūna intensyvus. Todėl pastebimi patologiniai pakitimai pasireiškia retai, o liga būna besimptominė. Esant intensyviam užsikrėtimui, didžiausias patogeninis poveikis pasireiškia tarpinių ar pagrindinių šeimininkų audiniuose išsivysčius tachizoitams (ūmi toksoplazmozės stadija). Dažniausiai gyvuliai užsikrečia per virškinimo traktą, ląstelėms su krauju ar limfa nukeliavus į įvairius audinius ir organus. Aktyviai besidauginantys tachizoitai sukelia smegenų, kepenų, plaučių, miokardo vietinę nekrozę. Šio dauginimosi metu, šeimininkui gali pasireikšti pireksija ir limfadenopatija. Išsivysčius imunitetui, bradizoitai nesukelia patogeninio poveikio šeimininkams.
Katėms retai pasireiškia klinikiniai požymiai. Intensyviai užsikrėtusioms katėms, gali padidėti mezenteriniai limfiniai mazgai, pasireikšti diarėja ir pneumonija. Užsikrėtusiems šunims gali pasireikšti karščiavimas, anoreksija ir diarėja, pneumonija. Toksoplazmoze gali komplikuotis šunų maras. Atrajotojams retai pasireiškia toksoplazmozės klinikiniai požymiai. Tačiau intensyviai užsikrėtusiems gyvuliams, galimas karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai. Avims, jei užsikrėtimas įvyko ankstyvoje ėringumo stadijoje (