Kodėl pasirinktot būtent stafą/pitbulį?

Na as daznai kai augau budavau pas mociute ,ir ten viena seima turejo stafordciru kale, ji buvo tokia griausmingai kelianti baime savo isvaizda, bet realiai buvo labaii miela,mes noredavom zaisti toliau namu, tai atvesdavo suni palikdavo su mumis ir ji saugodavo mus nuo nepazistamu,visa diena isbudavo ,as ja gal tik pora kart maciau su pavadeliu,kazkada vaikai budami statem smelio pilis,viresni nepazystami vaikai atejo griaut musu akivaizdoj tai Raude (kalaites vardas) juos aplojo apurzge ir neleido prisiartinti.Eidavom gatve su ja tai ji ivairiais savo zestais mums leisdavo eit tik salia gatves. Visad ja atsimindavau kaip suns idieala,paskui ji mire nuo vezio, verke visi kiemo vaikai. Mano seima visada turejo dideli nama, ir augine esam ivairiu sunu veisliu,tik vis mums su jais nesisekdavo,na o tokio kaip as norejau nepirko man niekas,del susidariusios nuomones apie agresyvuma, bet taip jau atsitiko kad mama mire mano,jau praejo metai su puse, viskas pasikeite gyvenu su draugu ir turiu savo svajone stafordcyru kalaite Baira.

Deja, bet ne tik nuo auklejimo viskas priklauso.

ugutea112 :
>Galiu pasakyti, kaip isauklesite toki ir suni turesite, ne visi jie tokie ir blogi

Galiu pasakyti, kaip isauklesite toki ir suni turesite, ne visi jie tokie ir blogi

Is tiesu pirmaji pitbuli pirkti nusprendziau ne as, o mano buves vaikinas. As nepriestaravau, nes ju isvaizda man visai imponavo. O kai teko pagyventi kartu su pitu, kai perskaiciau R. Stratton knyga apie sia veisle, likau labai suzaveta, tiesiog isimylejau ta veisle.

iš pradžių man patiko bultikai ir veimaraneriai, o auginau rotveilerę su dvarne ir sekantis šuo lyg ir turėjo būt rotikas pagal mano planus, po to per TV netikėtai pasirodė šaunusis Džokas iš Bušveldo, tada laikui bėgant sužinojau net veislės pavadinimą - uždraustų šunų sąrašo plakate kažkas panašaus prasišvietė ir dar tą pačią dieną Laisvės Alėjoj rusišką knygelę, kurioj buvo trumputis aprašymas, varčiau. Grįžus namo netikėtai radau kažkokią anglišką knygelę, kurioj taip pat buvo kažkiek aprašyti amstaffai (tik paveiksliukas nekoks - du besipjaunantys šunys), tai verčiau užsikniaubus. Ir panašiu metu pradėjo eiti žurnalai, kurių turbūt niekas neskaitė, su straipsniais ir interviu apie šiuos šunis (pitus ir stafus) - o pagrindinis info skleidėjas buvo Popovas ir ta info kažkaip buvo ne tai kad objektyvi (nes objektyvus asmuo šiuo atveju turėtų būti bejausmis, kadangi kalbant apie stafus ir pitus visada palaikoma arba "baltesnė", arba "juodesnė" pusė, su viduriuku sunkiau), bet logiška, lyginant su publikacijomis kitur. Tada pradėjau aktyviau domėtis. Niekada negalvojau, kad jie žmogėdros ar žudymo mašinos.

iš pradžių man patiko bultikai ir veimaraneriai, o auginau rotveilerę su dvarne ir sekantis šuo lyg ir turėjo būt rotikas pagal mano planus, po to per TV netikėtai pasirodė šaunusis Džokas iš Bušveldo, tada laikui bėgant sužinojau net veislės pavadinimą - uždraustų šunų sąrašo plakate kažkas panašaus prasišvietė ir dar tą pačią dieną Laisvės Alėjoj rusišką knygelę, kurioj buvo trumputis aprašymas, varčiau. Grįžus namo netikėtai radau kažkokią anglišką knygelę, kurioj taip pat buvo kažkiek aprašyti amstaffai (tik paveiksliukas nekoks - du besipjaunantys šunys), tai verčiau užsikniaubus. Ir panašiu metu pradėjo eiti žurnalai, kurių turbūt niekas neskaitė, su straipsniais ir interviu apie šiuos šunis (pitus ir stafus) - o pagrindinis info skleidėjas buvo Popovas ir ta info kažkaip buvo ne tai kad objektyvi (nes objektyvus asmuo šiuo atveju turėtų būti bejausmis, kadangi kalbant apie stafus ir pitus visada palaikoma arba "baltesnė", arba "juodesnė" pusė, su viduriuku sunkiau), bet logiška, lyginant su publikacijomis kitur. Tada pradėjau aktyviau domėtis. Niekada negalvojau, kad jie žmogėdros ar žudymo mašinos.