tiesiog įdomu:)

kai kaime būnu iš karto du ir vedžioju, kol einam gatve, kelkraščiu, kur yra bent koks judėjimas ar galimybė sutikt žmogų, abu su fleksais, o kai nueinam į laukus abu palaidi, tai problemų nekyla. Rikiui norisi dagiau laisvės, įsibėgėjimų, šuolių, voliojimusi, o Čitai ramybės, bet kažkaip dėl to problemų nekyla.

Aš savo mieluosius vedžioju atskirai,nes kai jie kartu laabai sunku suvaldyt juos ;D

Aš neturiu dviejų šunų, tai kaškaip ir netenka vedžioti du iš karto.

aš saviškius kartu vedžioju, tik ne visada gaunasi gražiai vaikščiot, Airai norisi greitesnio tempo

Muką ir Rex vedžioju kartu, labai gražiai sutaria. Įdomu: kartą mačiau vyrą, kuris su dviem dideliais šunimis, kurie... vedė vienas kitą, nes buvo surišti trumpu pavadžiu, ir ėjo labai tvarkingai, jei kuris norėdavo pasukti į šoną, tai kitas traukdavo atgal

ai kiekvienas su savais pričiūdais

agiesha rašė:
bet stafas neturi teisės lakstyt palaidas ir
>išvis šuo miške negali lakstyt palaidas, bent mūsų taisyklės taip skelbia

mum taip žiauriai su vaikais dar nebuvo, gal suvalkiečiai romesni į Torą išvis kažkaip stebėtinai ramiai reaguoja, gal duoda ir tai, kad pati ją kartais su vaikais vedžioju, nes būna, kad vaikas bijo, slepias, o mama sako "nebijok, žiūrėk, ramus, geras šuniukas". Tik kelis kartus šeimos su vaikais putojo, bet tik todėl, kad miške užkampy tokiam paleista buvo, kad ir pasišaukiau vos juos pamačius, bet stafas neturi teisės lakstyt palaidas ir išvis šuo miške negali lakstyt palaidas, bent mūsų taisyklės taip skelbia

mum taip žiauriai su vaikais dar nebuvo, gal suvalkiečiai romesni :D į Torą išvis kažkaip stebėtinai ramiai reaguoja, gal duoda ir tai, kad pati ją kartais su vaikais vedžioju, nes būna, kad vaikas bijo, slepias, o mama sako "nebijok, žiūrėk, ramus, geras šuniukas". Tik kelis kartus šeimos su vaikais putojo, bet tik todėl, kad miške užkampy tokiam paleista buvo, kad ir pasišaukiau vos juos pamačius, bet stafas neturi teisės lakstyt palaidas ir išvis šuo miške negali lakstyt palaidas, bent mūsų taisyklės taip skelbia :D

kaip negaliu pakęsti kai taip sako aš tą frazę girdėjus kokius tūkstančius kartų bet man čia jau pikta pasidaro, kad taip baisiai nuteikinėja šunis vaikų akyse, mano šuo į juos net dėmesio nekreipia, net nepažiūri, o kai išgirstu tokią frazę tai pyktis suima aš suprantu, kad reikia vaikams pasakyti, kad nelystų glostyti svetimų šunų ir t.t. bet tik ne tokiu būdu... Nes va tokiais atvejais būna vaikas eina smagus šypsosi, mamai sako žėk koks gražus šuniukas, o mama pasako, o Dieve traukis, dar įkas, arba atiduosiu tam šuniui jei neklausysi ir jis suvalgys, ar šiaip įkas į kur nors, tada vaikas staigiai pasikeičia iš linksmo veidas persikreipia ir žliumbdamas traukiasi kuo toliau nuo šuns o kur prieš tai ėjo sau gražiausiai, nei lindo prie šuns, nei ką, ėjo paprastai, tai kam čia taip vaikui sakyti apie šunis O kai tas vaikas išgąsdintas pradeda rėkti, žliumbti ar bėgti į kitą pusę tai tas šuo tik tada ir atkreipia dėmesį į jį, nors prieš tai nekreipė... ir tai maniškis tik pažiūri nustebęs ko čia tas mažius rėkauja

agiesha rašė:
o mamos vaikams sakydavo, žėk,
>koks baisus šuo, jei neklausysi, ateis ir suvalgys.

antsnukis gal sukuria tokį įvaizdį, kad šuo piktesnis ar baisesnis. Pvz., rotveilerę vedžiodavau visada su juo, tai visi į šonus traukdavos, o mamos vaikams sakydavo, žėk, koks baisus šuo, jei neklausysi, ateis ir suvalgys. Tora antsnukį dedas labai retai, tai žmonės taip skaudžiai į ją nereaguoja. Prieš kelis metus Kaune Žaliaklany netoli to turgaus globos metu vedžiodavau vieną stafę, irgi be antsnukio, taip pat niekas nepuolė.

Kukusas rašė:
>Vieną vedantis kaip tik keisčiau reaguoja. Iš savo patirties galiu pasakyt, kol turėjau tik
>vieną Džiką ir vedžiodavau su antsnukiu, nebuvo dienos, kad kas neiškoliotų vien už tai,
>kad apskritai vedžiojuosi šunį tarp žmonių. Atsibodo, nuėmiau antsnukį, žmonių
>reakcija pagerėjo, o kai antrą įsigijau ir abu be antsnukių pradėjau vedžiot, vos vienas
>kitas beišsako neigiamą nuomonę. Nežinau kodėl taip yra, bet žmonės tuo piktesni, kuo
>labiau taisyklių laikaisi.

antsnukis gal sukuria tokį įvaizdį, kad šuo piktesnis ar baisesnis. Pvz., rotveilerę vedžiodavau visada su juo, tai visi į šonus traukdavos, o mamos vaikams sakydavo, žėk, koks baisus šuo, jei neklausysi, ateis ir suvalgys. Tora antsnukį dedas labai retai, tai žmonės taip skaudžiai į ją nereaguoja. Prieš kelis metus Kaune Žaliaklany netoli to turgaus globos metu vedžiodavau vieną stafę, irgi be antsnukio, taip pat niekas nepuolė. <br><br><strong>Kukusas rašė:</strong><br>>Vieną vedantis kaip tik keisčiau reaguoja. Iš savo patirties galiu pasakyt, kol turėjau tik:n:<br>>vieną Džiką ir vedžiodavau su antsnukiu, nebuvo dienos, kad kas neiškoliotų vien už tai,:n:<br>>kad apskritai vedžiojuosi šunį tarp žmonių. Atsibodo, nuėmiau antsnukį, žmonių:n:<br>>reakcija pagerėjo, o kai antrą įsigijau ir abu be antsnukių pradėjau vedžiot, vos vienas:n:<br>>kitas beišsako neigiamą nuomonę. Nežinau kodėl taip yra, bet žmonės tuo piktesni, kuo:n:<br>>labiau taisyklių laikaisi.

Visada atsiras nepatenkintų, kai kurių žmonių tokia natūra, gal jiems gyvenimas nenusisekė, jie pikti ant visų ir amžinai kitiems gadina nuotaiką. Stengiuosi nekreipti dėmesio į tokius arba pajuokauti (prisitraukiu šunį arčiau savęs ir sakau: "Atsargiai mažuti agresyvi/us boba/diedas") Taip jie man neįstengia nuotaikos sugadinti. Bet turint ne vieną tikrai mažiau bambeklių pasitaiko, gal bijo...