Mylimiausi žaisliukai

Mano mučiutės šuo megsta žaisti su balionais t.y. sprogdinti

Mano mažė kaip tik dėl "klykiančių" daiktų eina iš proto. Dabar įsigudrinau ir sumąsčiau kaip ilgiau ją užimti su žaislu, nes jis ne tik turi skleisti garsus, o ir judėti, t.y. žaisti su ja. Įvynioju cypalą į dekutį ir kelis kart paspaudus liepiu ieškoti. Tai geras dešimt minučių mergina po devyniais prakaitais bando atrasti kur tas jos žaislas. O jau kai randa, tai, kaip aš sakau, laimės pilnos kelnės būna. Laksto, didžiuojasi, man neša, rodo, kad pagaliau rado. Buvom ir mes nupirkę tą virvę, bet nekokios asociacijos kyla ją prisiminus. Dabar vyresnysis mūsų šuo ją tamposi, nes mazgė sumąstė paplėšyti tuos siūlus, tai gerokai buvo sustojąs skrandukas.. O vat pats geriausias yra kamuolys. Bėga, neša, veja.. Kaip tikras Ronaldo. Ir pagalys. Dažnai vykstame į vestų susitikimus, laksto ten apie dešimt gražuolių, o maniškė viena su pagaliu žaidžia. Kam tie šunys, kai pagalys nasruose..

Oj manoji tų cypiančių žaislų bijo, nepatinka jai jie. Geriau koks minkštas žaislas arba virvė speciali. Nors su kitais žaislais irgi žaidžia, ne vien tik su katyte. Svarbu kasnors žaidžia su ja, tada tinka ir betkoks skudurėlis bet jau kaip jai patinka plastikiniai buteliai su etikete, vargsta su tuo buteliu tol kol nuplešia etiketę, nuplėšus dar pasmulkina. Na aišku po to po visus kambarius reikia rinkt šiukšles Bet vistiek, be katino ji niekur neapsieina, net jeigu važiuojam kur nors, visada katina ji pati įsikandus nešasi iki automobilio

Tuo met, aš apsiimsiu šio darbo.
Maniškė taip pat nuo pirmų dienų susirado mažytį pliušinį triušiuką, kurį net ant palutės nešdavosi, tačiau laikui bėgant tarp personų įvyko "nesutarimai" ir triušis, metaforiškai tariant, virto į dulkes. Dabar ir su beždžionėle, ir su avyte, ir su kamuoliu ir kitais pabendrauja, tačiau tokio numylėtinio neturi.. Visai neseniai įtaisėme mažąjai cypiantį guminį kaulą. Tai vaje kiek džiaugsmo namuose. Jau tik išgirsta cyptelėjimą, tai atskuodžia kaip mat. Tik vis kirba mintis dar vieną tokį, tik didesnį, nupirkti, nes mūsų vyriausiasis atrado jėgų ir noro žaisti, tad kartais tenka sulaukti barnių dėl žaislo..

Na mum apie netikrą nėštumą mintis buvo atėjusi. Bet tikriausiai ji tą žaisliuką labai myli nes jei jau jį kur nors nusimeta bežaisdama, visada ieško ir nenurimsta kol randa, būna labai liūdna..

Aš apie tai pagalvojau, tikrai pataisyčiau žinutę, jeigu mokėčiau

Sveiki.
Nematau rimtos problemos, nebent tai, kad šuo urzgia, kai iš jo norima paimti žaislą. Tokie dalykai turi būti griežtai netoleruotini. O problema yra psichologinė, tik, kaip minėjau, nėra labai rimta. Sakėte, kad nuo pirmos parsivežimo dienos kalytė tą žaislą taip pripažįsta, tad galbūt jos akimis šis turi kažkokių sąsajų su vada ar mama? Galbūt šuniukas jautėsi vienišas, o tas katinas atrodė pats geriausias draugas. Vėl gi, galimi būti ir netikro nėštumo prielaida.. Iš tiesų priežasčių gali būti daugybė.

Beje, manau, kad ši tema greitai nurims, nes klausimas nėra ilgalaikis. Galbūt geriau persikelti į "skubių klausimų" skiltį, arba padarius kelis taisymus, temoje diskutuoti apie mūsų baltauodegių žaislus?