O kaip gera turėti draugų.
Labas, drauge.
...tik gėlelės supranta, ką aš jaučiu...
Įgriso iki gyvo kaulo! Įgriso! tie pliušiniai ir visi netikri draugai. Ieškosiu ir žūtbūt rasiu tikrų draugų. Kažkoks juodas vaikščiojo ant pievelės, aš iš džiaugsmo tik wow wow ir pasileidau link jo, o šis plast plast į viršų tolyn, kažką sakė karrr karrr, nesupratau. Medžiuose tokie mažiukai tupi, aš sveikinuos wow wow, o jie ragauna uogas ir tiek, nedraugiški.Balti skraido virš gėlyčių, bet jie skraido būriais, o aš jiems nė motais. O tos zyziančios labai jau nerimtos, įžūlios, nors kai kada joms pasiunčiu bučkį, bet veltui. Nusiminęs slampinėju po kiemą, liūdna...žiū, tik kažkas strykt strykt. Aš jau patyręs, nė wow, stebiu rimtai ir patyliukais, ji strykt, aš strykt, ji strykt, aš strykt, bet pajuto ir sustojo pasiklausyt. Iš džiaugsmo tiesiu leteną "labas", ji tik susigūžė ir nė krust. Pradžioje buvo labai nedrąsi, o vėliau tapome gerais draugais, ji mane išmokino šokį ''STRYKT". Dabar abu pievelėje šokam ir šokam, o man taip gera su ja šokti, ji strykt, aš strykt, ji strykt, aš strykt, ji strykt į kūdrą, o aš lieku ant kranto. Sėdžiu aš ant kranto, sėdžiu tarp gėlių, tik gėlelės supranta, ką aš jai jaučiu. Wow wow, o kaip gyvent smagu, wow wow gera turėt tikrų draugų!