Tu likai mano širdyje!

Man buvo tik 5 metai. tu buvai mano geriausia draugė, Bella tu buvai nuostabi šunytė kol vieną niurią ir baisią diena tu mane užpuoliai! graudu buvo jausti tavo kandžiojimą man į ranką su kuria aš tave glostydavau, bet tai tesiasi neilgai kol į kambarį neįejo mano giminės.
Tu buvai stipriai nubausta ir mano tevai pradejo ieškoti tau naujų namų, man to nesakydami.
Bella tu atejai ir atsiprašei manes lyžtelėdama man į rankos žaisdą, aš negalėjau tau neatleist.
Daugiau Tu taip nebesielgiai,tačiau tavo ir mano mamos santykiai ėjo vis prastyn.
10:30h. aš su vaikais dūkstu darželyje o tu tai pat su mumis,staiga Tu dingsti ir aš tavęs neberandu.
Su pilnom akim ašarų,aš nubėgau pas mama...
Bet už jos buvai Tu, širdelė!
Aš mamos klausiau kam tas automobilis?,kam tas vyras kuris laiko mano šunį?
Bet, sulaukiau neįtikėtino atsakymo...
- Ji nebe tavo augintinė.!
Bandydama bėgti pas ją aš paslydau tada Ji išvažiavo...
Taip jos daugiau ir nebemačiau.
Bella,aš tavęs nepamiršiu ir nepamiršau.