Kaip aš atsiradau ten, kur dabar esu.

Kai dar buvau mažylė, mane nusipirko jauna pora, kuri po maždaug kelių mėnesių turėjo išskristi gyventi į užsienį ir manęs imti negalėjo, todėl pardavė mane kažkokiai šeimai... Aš labai jų ilgėjausi, bet pamažėle pripratau prie naujųjų šeimininkų. Daug laiko praleisdavau voljere. Pasivaikščiot eidavom labai retai, todėl man buvo labai liūdna. Manęs net paklusnumo nemokė. Taigi, suprato jie, kad manęs nebereikia ir įdėjo skelbimą, kad parduoda už simbolinę kainą. Ir štai, vieną dieną atvažiuoja nematytas automobilis, tačiau aš neloju. Noro nėra. Išlipę žmonės eina link manęs ir prisega antkaklį bei pavadėlį ir išleidžia iš voljero. Su mergina lekiam link automobilio, o mano energija švaistosi pro kraštus...
Jau savaitė kaip gyvenu naujuose namuose, kur kiekvieną dieną mes bėgiojam, maudomės ežere. Dar ir dviratį gaunu patempt, sportuojam. Susiradau dvi geras drauges... Norą ir Hundą...:) (profilyje, nuotraukoje mušuosi su Nora, o šeimos nariuose Hunda). Prisilakstau dieną, o tada pririša mane prie grandinės, kad nepabėgčiau, nes tik neseniai pradėjo daryti teritorijos aptvėrimo darbus... Gaila, kad į namus ne visada leidžia, nes niekada ten nebuvau pratinta, tik kai buvau mažytė, taigi nemoku elgtis... Bet tikiu, kad su laiku išmoksiu...:)
Tai štai koks mano gyvenimas...:))
Ačiū, kad skaitėt.:*