...Ir išėjo Paulius su Aiku į Druskininkus...

Tai gi va gi na gi, gerą vakarą, gerbiamieji ir gerbiamosios. Pagaliau vat namo parsibeldėme, tai tavaip dabar nežmoniškai gerai jaučiuosi pagaliau turėdamas galimybe ištiesti kojas( mat, šiandien ant jų visai nemažai prabuvau), pasiimti lapiką sau ant kelių ir mėgautis normaliu internetiniu ryšiu. Et, civilizacija... O spėkit iš vieno karto, kur gi mes buvome šį savaitgalį? Taip, dauguma, kurie skaito mano blog‘us, turbūt atspėjo teisingai- būtent kaimelyje. Ir dar net gi gavome visą „cielą“ parą Druskininkais pasidžiaugti. Tad pradėkime nuo pat pradžių:
Ketvirtadienis, ankstyvas rytas, bemaž dar tik pries šešias. Atsikeliam sau visa šeimynėlė, susikraunam daiktus, nuvežam mamą į darbą, ir trys šeimos vyrukai- tėtis, Paulius ir Aikas, patraukiame link Druskininkų. Traukiam traukiam, gerai ten datraukiam. Tad vat, o paskui ir prasidėjo mano ir Aiko gastrolės po gimtąjį miestelį- daug te visko aplankėm, pradedant Aquapark‘u, bagiant kažkokia „ala lokės pėda“. Smagiai sau dieną kieme praleidom gal tris valandas, tada po valandos vėl išėjom, mat prisireikė tėtį te iki vienos vietos palydėt, o paskui grįžę dar ir pasicanicrossint išlėkėm. O grįždami gi va, kebabų nusipirkom. Et, skanūs, gyvatės. Vien žo, šunelis tą dieną gavo maksimalią iškrovą. Kitaip jam sekėsi sekančia dieną.
Penktadienis, nebetoks ankstyvas rytas. Turėjom gi iš savo senojo buto pianiną į Vilnių pervešt, bet, būk tai, mano pagalbos staiga neprireikė, užtad turėjau tūnot kažkokiam dievo pamirštam kampelį- vienas, be savo šunio, su dviem VA, ir dar su kompiuteriu pašonėj. Kai kurie vartotojai jau žino, ką aš ten smagiai veikiau :D O paskui gi atėjo vakaras, grįžo tėvai iš Vilniaus, ir patraukėm link kaimelio. Kadangi vėlai labai jau ten atvažiavom, tai nieko gero nenuveikę, nuėjome miegoti.
Šeštadienis, laaaaabai ankstyvas rytas. Žodž, visiems, kas važiuoja į kokį kaimą ar sodybą, tai tokios išvykos turbūt dažnai asocijuojasi ir su ilgu miegu. Kam kam, bet tik ne man, kai ten yra dvi problemos: Aikas ir rujojančios kalės. Šeštadienio rytą tų kalių kažkaip nematyt buva, tad serenadas nuo pusės septynių ryto tik Aikas tedainavo. Tai tokiu metu maždaug ir pats atsikėliau, tada susinervinęs apipyliau šunį kibiro šalto šulinio vandens, kad bišk ans atvėstų( nu iš tikrųjų, tai nieko aš ten nepyliau, čia tik kad įdomiau skaityt būtų :D ). Tai vat taip ir praėjo dieną- kas darže pratūnojo, kas pririštas cypė, kas žolę pjovė, kas šiaip bendrą tvarką prižiūrėjo. Vien žo, veiklos turėjo visi. Paskui gi teko vežti senelius į jų namus( Druskininkus, kurie yra labai far far away nuo mūsų kaimo- bene kokie 15km). Tad su šunėku da paskui pro miestelį persitysėm, į žmones, škia, išėjom. Aj, ne, išėjimas į žmones buvo vakare, kuomet mūsų visa šeimyna, susidedanti lygiai iš trijų asmenų ir vieno šunio, patraukė link kažkokios sodybos, kur mamos draugaicė gimtadienį šventė. Buvo „be galo“ įdomu, bet, kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta. Užtad aplankėm su Aiku kažkokius tai rusų statytus bunkerius, ar kaip te jie vadinas. Šunėkui ten ypač gi įdomu buvo, o dar „ypačiau“, kai išgirdo šikšnosparnius viduj becypiančius, ar kokį ten jie garsą skleidžia( nežinau tiksliau, kaip čia tai pavadinti/užvadinti). Paskui gi šunėkas dar gavo galimybės palošti futbolą, tada tinklinį, tada vėl futbolą, tada dar vėl tinklinį, tada dar bišk krepšinio, kol galų gale į viską spjovė, ir nuėjęs atsigulė vidury po stalo( čia kažkoks nelabai logiškas vietos apibrėžimas, nu bet tiek to...) Tad vat taip ten pratūnoję iki viso vidurnakčio, patraukėme namolio, tiksliau, į kaimelį, ir smagiai sau ten miegojom.
Sekmadienis, siaaaaubingai ankstyvas rytas. Vat, čia ėmė ir pasireiškė ta miego trukdymo problema, kaip „rujojančios kalės“. Nū, nežinau, galvojau nušausi belenką, tuo metu pasitaikiusį po kojom. Kokie bepročiai šunys sugalvoja lot nuo pusės penkių, ir ne taip sau, kad palot, ir nutilt, bet lot, lot, lot lot iki kokios, nū, geros septintos valandos. Tada prabudo Aikas, ir tada dar prasidėjo jo serenados. Vien žo, miegojau gal net gi geras tris valandas šią naktį, nes paskui, kaip prabudau puse penkių, tai paskui, spėkit iš vieno karto, ar dėka šių nuostabių dievo padarėlių galėjau užmigti? NE!!! Tai va, o paskui sau Paulius nuo pat ankstyvo ryto vaikė vadinamuosius „kandidatus“- išeini laukan, o ten, kiemo gale, stovi du gražuoliai, mat, pas kales atėję( tiksliau, tik viena kalė rujoja). Pavejam, pavejam, ale tie vis tiek naglai lenda, ir kuo toliau, tuo arčiau kiemo. Trūko mano kantrybė, trūko...Šveičiau kažkokį kaplį po ranka pasitaikiusį, tai paskui jau tie šunes nebeėjo. Va. O paskui gi, nutarėm, tiksliau, pasitariau pats su savim ir nusprendžiau, kad gi reikėtų bišk prasieiti ilgesnę distanciją su Aiku, visgi, į Kernavę kitą savaitgalį trauksim. Susidėjom daiktus, ir patraukėm link Druskininkų. Taip sau smagiai ėjom, ėjom, tada vandenį gėrėm, tada vėl ėjom, ėjom, tada vėl vandenį gėrėm, ir tada galų gale pasiekėm Druskininkus. Užsukom pas senelius į butą, susirinkom visus abudu tėvus, ir išvažiavome į Vilnių. Ale ramus šuo po tų nueitų 15km. Guli daba sau balkone, miega....
Tad tiek naujienų šiam kartui. Aj, va, dar raštelsiu apie tuos du mazgalus, kaime apsigyvenusius. Čia jau seniau buvau žadėjęs tai padaryti, bet tik dabar padažą, tfu, pažadą išpildysiu. Vis gi, ten sesija buvo, mokslai visus šonus spaudė ir pan.
Ir pabaigai, kaip visada, keletas nuotraukėlių :)