Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas
TitulinisBone.ltAikasAikas BLOG'ai...O mes niekur nedingom...

...O mes niekur nedingom...


PawlyzaS, 2009-09-17 22:44:58

Šunėks ankstų ryte rudeniniame ūke, mįslingu žvilgsniu žvelgiantis į tolius...

Dangiškas šuo dangišką rudens dieną

Kažką labai jau besistengiantis užuosti šunėks tiesiog nuostabiai žaviame rudeninės paletės fone

Stropiai rudenėlio ir krentančių lapų belaukiantis haskis

Idant lyg koks prerijų mustangas Aikas bėga Nemunėliu

Kaip ten suvalkiečiai sako- gerą dienukę! Na, tiesa sakant, bent jau man tai jin ne tokia ir gera, kai tenka gulėt lovoj be balso, su išbėgusia nosimi ir šiaip tokia labai jau nekokia savijauta. Da ačiū Diev, kad bent jau pasibaigė „išvarvėjusių akių“ stadiją, tai daba bent jau matau, kas vyksta aplinkui. Na, bet ne apie savo prastą sveikatą čia prisėdau parašyt...Nors tiesą sakant, nežinau, apie ką čia prisėdau rašyt. Tep jau seniai kokį blog‘ą čia berašiau, kad net savo „įvaldyto“ rašymo stiliaus nebepamenu....Et, geri laikai tada buvo. Bet būkim optimistais, tikėkimės, kad visks bus normalia, ir Pauliui vėl pavyks daryti viską taip, kaip jis darė anksčiau. Tai gi, važiuojam.
Turbūt visiems iškilo klausimas, kaip gi gyvena mano šunėks? O gyvena tai jis taip sakyčiau visai neblogai, net gi šiek tiek daugiau nei neblogai. Pašertas, pašukuotas, pavedžiotas, pamyluotas- ko gi daugiau reikia iki pilnos laimės? Tik vat man pačiam gaila, kad pastaruoju metu nebesugebu jam skirti tiek daug laiko ir krūvio, kaip kad galėjau anksčiau. Va, žadėjau, kad jau bent prasidėjus mokslo metams daug kartų vaikščiosim kur nors, nes visgi rudenį nei kur išvažiuosi, nei kur pasibūsi...Dar žadėjau pradėt vėl bėgiot su juo, bo vasarą buvom bišk pertraukėlę padarę...Bet va, Paulius pasveiks ir šį pažadą mes būtinai įgyvendinsim. Vat pastarosiomis dienomis tai gavo šunėks tik iškrovos kaime. Ačiū diev, kad ten esanti kalaitė jau nustojo rujot, tai šuo bent paleistas gali po laukus išsilakstyt. Taipogi dar, kaip visada, ėjom prie Nemuno. Tai ten toje „Lietuviškoje savanoje“ šuo bent išsisiust galėjo į valias. Dar kartu vat su mumi eidavo tas mažas-baltas- šustras šuo, kuriam pusseserė sugalvojo vardą Pifas, ale man jis ko tai nelabai dar prilipo...Lakstė tas mazgis, vijosi Aiką, bet, deja, ne jam dar tokį laukinių vakarų mustangą pasivyt...
Dar vat šunėks gavo progos užvakar pirmą kartą gyvenime pabuvoti Trakuose. Ale ten taipogi ne vienas buvo, o su tokia miela šuniuke, kurios vardas dar mielesnis- Kruopa. Nors sklando gandas, kad jos tikrasis vardas Kropa, tai čia taip ir nebesuprasi jau...Et, painiava visai kokia...
Kas gi dar čia pas mumi naujo? Kad kaip vat sakyčiau, jog daugiau kaipo ir nelabai čia tų ypač įsimintinų įvykių yra- gyvenam sau, rūpesčių nematom...O va gi šis savaitgalis šunėkui toks labai jau sklidinas veiklos nusimato- šeštadienį trauksma Kaunan, o sekmadienį- į šunininkų meet‘ą.
Tad tiek naujienų iš mūsų fronto šį kartą, sekite tolimesnes žinias, myluojam bučiuojam, letenom mojuojam ir tariam IKI!


Skaitykite komentarus 15

reklama