Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas
TitulinisBone.ltAiraAira BLOG'aiSudie, tikiuosi jums dabar geriau.

Sudie, tikiuosi jums dabar geriau.


Ugnyteaa, 2013-10-30 18:26:50






Atsisveikinau su Arčiu. Pasidalinau šiuo skausmu su kitais, nes taip tampa bent kiek lengviau. Tai dar ilgai neduos man ramybės ir dar ilgai negalėsiu galvoti, visuomet būsiu sukrėsta, jog jo nebėra. Mane sukrėtė ne tik Arčio pasitraukimas, bet ir mano seniausiojo taksiuko dingimas. Jis niekuomet ir neatsirado. Abu mylimi šunyčiai tiesiog išnyko iš mano gyvenimo. Man liko tik Aira, mano anglų koker spanielis, kuriai atsirado augliukas, nežinome ar pyktybinis. Neketinu prarasti ir jos, nes tuomet atsitiesti tiesiog nesugebėsiu dar daugelį metų. Kaip likimas gali skriausti šitaip žiauriai? Atsakymo tikriausiai niekuomet nesužinosime. Gudrutis niekuomet nuo manęs nesitraukiantis, be galo žavus ir juoką keliantis kompanionas. Vos pasiimdavau pasaitėlį jis pradėdavo šokinėti iš visų jėgų, jis labiau mėgavosi pavadėliu, nei vaikščiojimu savarankiškai, taip jis jautėsi kompanijos siela. O protingas jis buvo be galo. Tai nuolat visus stebino. Šis šunytis ne tik vaikščiodavo, sportuodavo su manimi, lydėdavo mane, tačiau ir nuolat gulėdavo šalia, buvo tarsi angelas, kuris saugo iš visos širdies. Niekas negalėdavo manęs nė pirštu paliesti jeigu jų ketinimai buvo abejotinos kilmės. Jis mėgo vaikytis mašinas, kas mane gąsdino ir bandymai atpratinti nepadėjo. Kai jį partrenkė aš buvau kitur, bet jau tuomet apie jį pagalvojau, nė nežinau kaip šis jausmas mane aplankė. Jis atsitiesė nuo sužalojimo ir priaugo svorio, regis jis buvo tuom netgi truputėlį patenkintas. Kai jis dingo aš ėjau kelias dienas ir šaukiau, švilpiau per visas dikynes, visus namus, griovus, tačiau jo neradau, miške jo taip pat nebuvo. Taip ir dabar nežinau kur tu mano mielas šunyti. Aš tikiuosi, kad kažkas tave priglaudė ir myli dar labiau nei mes. Nėra dienos kai nepagalvoju apie tave ir Artį. Jūs esate, buvote ir būsite mano šeimos nariai, kad ir kaip man būtų skaudu, aš tikiuosi, jog jums ten daug geriau, neturiu teisės būti savanaudiška. Niekuomet jūsų nepamiršiu ir tikiuosi, jog ten bus minkštų mašinų, kurias galėsi vaikytis.


Skaitykite komentarus 9

reklama