Kelias namo...

Pasiėmemė šuniuką,juodą,blizgančiomis akytėmis...Tai buvo pirmas kartas,kai jis su mumis važiavo mašina.Mes jau buvome išvažiavę iš Klaipėdos,šuniukas jau buvo apsipratęs mašinoje.Netrukus jis paslinko prie manęs ir padėjo galvą ant mano kelių.Aš vos nepradėjau šaukti iš laimės,bet susilaukiau,bijojau išgasdinti šuniuką.Įveikus trečdalį kelio jam pasidarė bloga,apsivėmė.Iš pradžių išsigandau,pasakiau tečiui ir mes sustojome...Išvalėmė kilimėlį,leidome šuniukui ikvėpti gryno oro,bei pasivaiksčioti.Buvo apsivėmęs dar kartą,bet labai mažai,taip pat buvome sustoję.Jau buvome įveikę puse kelio,pagaliau jis užmigo...Kai jis atsibudo jau buvome Kelmėje...