Slėpynės.

Vakar žaidžiau su šeimininkais slėpynių. Nors jie nežinojo, kad mes žaidžiame. :D Buvo vartai uždaryti, o aš buvau paleistas palakstyti kieme. Šeimininkės tėtis turėjo išvažiuoti, tai šeimininkė išėjo į lauką, pasikviesti manęs, kad palaikytų, kol jos tėtis išvažiuos, mat reikėjo atidaryti vartus, ir po to vėl juos uždaryti, kad vėl galėčiau palakstyti. Taigi, išėjo šeimininkė į lauką, kviečia mane pas save, ir žiūri, kad aš neatbėgu, ir niekur manęs nesimato. Išėjo dar ir jos tėtis, abudu kviečia, abudu visur žiūri, visur manęs ieško, ir niekur neranda. Šeimininkės tėtis sako, negalėjo pro kur nors pabėgti? Šeimininkė atsako, nu kad ne, gi pro niekur negalėjo. Po to dar ieško abudu manęs, nuėjo šeimininkė į vieną vietą, pasižiūrėti, ar ten manęs nėra, o aš ten ir buvau. :D Taigi, pamačius šeimininkę, išėjau iš tos vietos, kur buvau. Ji pasakė savo tėčiui, kur mane rado, o tas ir sako, kažkaip nepagalvojau, kad jis ten gali būti. Šeimininkai mane pavadino ir žūliku, ir išdykėliu, dar šeimininkė sakė, kad aš slėpynių žaidžiau. :D