Hierarchija

Šis blog'as bus apie hierarchija, juo bandysiu suteikti jums kuo daugiau informacijos apie hierarchija...
Taigi, kadangi šuo kilęs iš vilko kad ir kokia jo veislė bebūtu ar mažulėlis Pinčeris ar dičkis Maskvos sarginis jis kovos dėl lyderio tipo gaujos(šeimos) srityje...
Turbūt daugelis šeimininku žino, kad jau nuo mažų dienų šuo ima kovoti dėl hierarchijos, bet kaikurie šeimininkai į tai žiuri per daug supaprastintai ir vėliau nesupranta kodėl šuo pradėjo kandžioti ne vien tik aplinkinius, bet ir pačius šeimininkus visa tai -Hierarchija.
Daugelis į hierarchija žvelgia per daug siaurai ir dėl to nukenčia ne vien šeimininkai, bet ir nekalti aplinkiniai tada šunys galiausiai užmigdomi, išvežami į prieglauda ar net dar blogiau paleidžiami miške ar paprasčiausiai išmetami bele kur...
Tai įrodo, kad nuo mažų dienų su šuniui reikia parodyti jo vietą šeimoje. Tai(su auklėjimu ir dresavimu) garantuoja, kad šuo bus geras ne agresyvus, ne neprieraišus, o kaip tik draugiškas ir ištikimas keturkojis augintinis...
Šuo nuo gimimo turi poreikį užimti kuria nors vietą gaujoje(šeimoje)
Pirmiausia peržvelkime gaujos vado teises ir privilegijas:

1. Jis miega ten, kur tik užsimano, tačiau niekas negali kėsintis į jo poilsio vietą.

2. Kai jis ilsisi, niekas neturi teisės jam trukdyti, kad ir kur jis gulėtų.

3. Jis išsirenka geriausius maisto kąsnius ir ėda pirmas; kiti gaujos nariai turi tenkintis tuo, kas lieka.

4. Jis bet kada panorėjęs gali pareikalauti sau dėmesio iš kitų gaujos narių – pats nusprendžia, iš ko, kada, kiek laiko ir kaip tą dėmesį jam turi rodyti.

5. Keliaujant siaurais takais ar praėjimais, einant pro duris ir panašiai, visi gaujos nariai atsitraukia, praleisdami jį į priekį.

6. Kiti nesiartina prie vado įžūliai spoksodami, vengia tokio pobūdžio įtempto akių kontakto, mat jis reiškia iššūkį. Jei vis dėlto taip atsitinka, vadas iššūkį priima ir apgina savo valdžią.

7. Jis visada laimi fizines rungtis, nesvarbu, tai būtų žaidimai ar vado pozicijos gynimas, nes jis yra stiprus ir fiziškai, ir morališkai, be to, žemesnio rango gaujos nariai turi jam galiausiai nusileisti.

Gerai pagalvokite, kieno vardą – savo ar savo šuns – galite įstatyti vietoj žodelių „jis“ šiuose punktuose. Jei savąjį – puiku, jūsų augintinis tikriausiai nekelia jums jokių didesnių problemų. Bet jei augintinio – derėtų smarkiai susirūpinti.
Kaip žmogus pats nežinodamas ''perleidžia'' šuniui gaujos lyderio statusą, ogi šitaip:
1.Pagal pirmą taisyklės punktą lyderis miega ten kur nori ir trukdyti jam niekas negali, dažnas šeimininkas šunį įsileidžia į lova ar foteli net nesikėsindamas jo nustumti

2.Kai šuo drybso tarp duri šeimininkas paprasčiausiai jį apeina-juk nenori trukdyti augintinio poilsio ar ne?

3.Dažnas šuns šeimininkas dėl darbo grafiko pirma šunį pašeria, o pats pasistiprina vėliau šuns akimis žmogus suvalgo likučius...

4.Šeimininkui valgant,žiurint televizija, tvarkantis ateina šuo ir pradeda prašyti dėmesio aišku šeimininkas paglostys, padūks su šuneliu-juk jam liūdna...

5.Šuo visada veržiasi pirmas pro duris, pirmas užlipa laiptais ir stovėdamas viršuje žiuri į šeimininką, siaurais takais visada eina pirmas žmogus niekada nepagalvoja-lyderis eina pirmas...

6.Žaisdami su jaunu šunimi (na, kad ir tampydami virvę), šeimininkai leidžia jam nugalėti, nes jiems patinka augintinio azartas ir užsispyrimas, siekis laimėti, be to, smagu paskui jį vaikytis. Tačiau vėliau jau leidžia nugalėti dėl to, kad šuo pergalės ima siekti agresijos pagalba, ir kitokios išeities (jei tik nenori būti apkandžiotas) paprasčiausiai nelieka.

Štai kaip, visai to nenorėdami, kai kurie šeimininkai savo šunims suteikia gaujos vado rangą. Štai nuo ko šuo nebeklauso komandų kur girdėta, kad vadas tarnautu pavaldiniams, ima kresti šunybes ir visą kitą... Tačiau jis prisiima ne tik mūsų taip maloningai jam suteiktas teises, bet ir pareigas. Lyderiui reikia organizuoti ir pradėti medžioklę – tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių šunys gali pabėgti (ir pabėga). Gynybos (tiek teritorijos, tiek visos gaujos ar jos atskirų narių nuo kitų nepageidaujamų pašalinių subjektų) organizavimas ir pradėjimas – taipogi viena iš lyderio pareigų. Ir taipogi viena iš priežasčių, dėl kurių šunys agresyviai reaguoja į svečius, kieme aploja praeivius, o su nepažįstamais gyvūnais veliasi į peštynes.
Kad užimtų ir išlaikytų vado pozicijas, žmogus turi elgtis kaip lyderis šuns akimis. Tegu jis:
pasiekia, kad šuo niekada nesipriešintų šeimininko pasirinktai poilsio vietai, ir, esant reikalui, pasitrauktų bei netrukdytų praeiti;
išeina ir įeina pro duris pirmas, taip pat aplenkia šunį siauruose takuose;
pirmas pradeda ir pirmas užbaigia žaidimus ar kitą veiklą;
vedžiojasi šunį į vis kitas, jam nepažįstamas naujas vietas – pavaldiniai nedvejodami seka savo lyderį jiems nežinomais keliais;
nesiartina prie savo šuns nusukęs (nudelbęs) akis, jei gyvūnas tuo metu šeimininką atidžiai seka žvilgsniu ir yra linkęs dominuoti;
nežaidžia jėgos reikalaujančių žaidimų, jei nėra įsitikinęs, kad tikrai nugalės;
pirma pavalgo pats, o tik po to pašeria šunį. „Pavalgymu“ gali būti paprasčiausias sumuštinis ar sausainis – vis tiek šeimininkas bus pirmasis, o šuo tenkinsis „likučiais“, nesvarbu, jei tai būtų ir skaniausias mėsos gabalas;
į kiekvieną šuns išpuolį prieš šeimininką reaguoja greitai, tvirtai, užtikrintai, taip šuniui parodydamas, kad bet koks agresijos demonstravimas prieš aukštesnį rangą užimantį šeimos narį yra neabejotinai smerkiamas ir skaudžiai baudžiamas – kaip ir vilkų gaujoje. Šuniui pabandžius urgzti, šiepti dantis ar kąsti, jis turi būti parverčiamas ant žemės ir prispaudžiamas, šeimininkui „urzgiant“, kol pasiduos ir pripažins žmogaus viršenybę – taip, kaip daro tarpusavio santykius besiaiškinantys šunys.
Štai ir viskas
pirmiausia perkaičiau straipsni iš- http://sunudresura.ucoz.com/blog/2009-07-03-1 o vėliau perrašiau savaip...