Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas
TitulinisBone.ltArtisArtis BLOG'aiJeigu ruošiatės kergti savo patiną/kalę pirmiau perskaitykite šį blog'ą.

Jeigu ruošiatės kergti savo patiną/kalę pirmiau perskaitykite šį blog'ą.


2010-07-14 20:47:39

Perspėju - Rašiau ne aš, o radau viename forume.

Kalbėsiu ne savo vardu, ne. Geriau pacituosiu žinomus šunų augintojus ir veisėjus (pabrėžiu, veisėjus, kurie atsakingai žiūri į šunų veisimą, o ne daugina šunis tik todėl, kad šie gražūs ir jie nori šuniukų)...
Viena narė rašė, kad va, turi du šunis ir kai patinas subręs, pakergs su savo kale ir bus šuniukų. Aš bijau, kad kai tą patiną pakergs, baigsis laimingas jo gyvenimas, nes jame prabus dauginimosi instinktas, o kaip jis pasireiškia, puikiai aprašė Lietuvos Vokiečių aviganių savininkų klubo viceprezidentė, veislyno „Laukinė vilkauogė“ savininkė Živilė Čepulienė. Mielieji patinų šeimininkai, įsiskaitykite ir pagalvokite, ar norite tokio gyvenimo savo šuniui:

„Iškergus patiną, jis taps neklusnesnis, piktesnis, irzlesnis. Patinas, kuris nėra kergiamas bent sykį per du mėnesius žiauriai kankinasi, jau geriau nekergti visai jei nenorite užsiimti šuns kankinimu-parodyti ir nebeduoti, tikrai tarnaujančius šunis (pasienis, muitinė) kitose Europos šalyse kastruoja, pas mus tam lėšų nepkanka, nes patinui iškergtam ir kergiamam nereguliariai iš tiesų yra kančia, labai gaila, kad mūsų žmonės toki nesubrendę ir taip uoliai rūpinasi šunų lytiniu gyvenimu juos kankindami ir net nepasidomėdami kas kaip, kai daug humaniškiau tą patiną kastruoti.“
O štai žinutė kalių šeimininkams ir dėl šuniukų svaigstantiems. Kaip rašo airių seterių veisėja, veislyno „Karmino“ savininkė Kristina Olšauskienė, šuniukai, ne tokia jau ir dievo dovana...
„Aš tai norėčiau iliuzijas apie "gamtos šauksmą", "motinystės džiaugsmą" ir "gražią romantišką meilę" sugriauti.
Visų pirma, net gamtoje toli gražu ne kiekviena patelė ir ne kiekvienas patinas susilaukia vaikų. Pas socialinius gyvūnus tik geriausi - stipriausi, vikriausi, gudriausi ir kitokie "iausi" susilaukia palikuonių. Natūrali atranka ypač žiauri, todėl pareiškimus, kad "visos kalytės - tiek veislinės, tiek neveislinės" turi teisę patirti motinystės džiaugsmą, laikau visišku briedu.
Pats kergimas ne visada sklandžiai pavyksta , manantiems, kad viskas įvyks paprastai, 2 šuniukai susipažins, patiks vienas kitam ir pasimylės, deja, pasakysiu, kad labai dažnai šunys patys, be profesionalo pagalbos pasikergti negali. Tai gali atsitikti dėl ūgio, anatominių poros neatitikimų, taip pat dėl kažkokių anatominių ypatumų, pvz. dėl netradicinės kalės lytinių takų formos, taip pat dėl neteisingai paskaičiuotų vaisingų dienų, dėl to, kad abu ar vienas iš šunų yra visiškai nepatyręs, dėl psichikos - dažnai išlepintos, nesocializuotos kalės, išsigąsta sueities, neprisileidžia patinų, agresyviai elgiasi, o ir pati sueitis dėl įvairių priežasčių gali būti labai skausminga ir visam gyvenimui traumuoti gyvūną tiek fiziškai, tiek morališkai. Beje, profesionalo pagalba tikrai nepigiai kainuoja.
Net jeigu kergimas pavyks, nebūtinai kalė pastos. O jeigu pastos, jai reikės ypatingos priežiūros - kokybiško raciono, papildų, antroje nėštumo pusėje teks dažniau į lauką vedžiot, nes gimda pradės spausti šlapimo pūslę, teks reguliariai apiplauti pauodegį, nes stora kalė negalės susiriest ir susitvarkyt.. Galimas ir šlapimo nelaikymas. Be to, kalei reikės paruošt specialią vietą gimdymui ir šuniukų auginimui - reikės pasirūpint specialia dėže su borteliais, kad kalė netyčia nenugultų šuniukų, vieta, kur kalė augins šuniukus turės būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama..
Gimdymas, deja, taip pat ne visada būna sklandus ir lengvas. Gali visko nutikti - pvz. gali prireikti Cezario pjūvio, jeigu kalė (ypač jauna ir fiziškai nesusiformavusi) nesugebėtų išgimdyti. Po narkozės kalė gali elgtis neadekvačiai - nepripažint savo vaikiukų, taip pat gali neturėti pieno, todėl šuniukus teks maitint mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą, masažuot jiems pilvukus, "nukakint ir nusysint", nes tokie mažiukai patys nesugeba to padaryt. Net jeigu kalė ir pati gimdys, ji gali labai išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, net gali įkasti bandančiam jai padėti žmogui, ne visada ir šuniukai gimsta sveikučiai ir gražučiai, būna visokių apsigimimų, pradedant galūnių trūkumu, baigiant nesuaugusia pilvo siena, kai klykiančiam mažyliui iškrenta žarnos ar būna kaukolės išvarža ir šuniukas gimsta su išvirtusiomis į išorę smegenimis.. Juos reikės likviduot savom rankom, ar sugebėsit? Patikėkit, gimdymas tikrai nėra estetiškas dalykas, o silpnesnių nervų žmogus šoką gali gauti, net vyrai-ąžuolai išvirsta iš klumpių nualpę, ką jau apie vaikus kalbėt..
Net jeigu pasigimdysit sklandžai, nereiškia, kad bus lengva po to - kai kurios kalės (ypač jaunos, nesubrendę ir nepatyrę) būna labai prastos ir nerūpestingos mamos, todėl šuniukams reikalinga nuolatinė priežiūra 24 val per parą net keletą savaičių. Kalė gali nugult arba numint šuniukus, gali nespėt visais pasirūpint, jeigu didelė vada, todėl jai reikia pagalbos. Teks pasiklot čiužinuką šalia kalės guolio ir nakvot kartu, laikant ranką ant kalės ir šuniukų.
Kai šuniukai paaugs, kalė pradės jų vengti, juk jiems išdygs dantukai ir jie tiesiog perforuos kalės spenius iki kraujo, ji dantis sukandus kentės ir maitins, be to suvargs, sulys, vaikščios perkarus su tešmeniu iki žemės. O dar kur mastito pavojus? Jums vis dar atrodo, kad tai yra "motinystės džiaugsmas"? Jeigu bent kiek sveiko proto turit, neturėtų taip atrodyt. “

Nuo savęs noriu pridėti. Mielieji, prieš užkeldami patiną ant kalės, nuoširdžiai atsakykite į kelis klausimus: ar žinote, kas yra displazija? Ar esate tikri, kad jūsų šuo ja neserega? Ar jam padarytas displazijos tyrimas? Ar patikrinta šuns psichika - atliktas specialus testas, kuriuo galima sužinoti, ar šuo turi nemotyvuotos agresijos, ar nėra bailus? Pagaliau, ar tikrai šuo sveikas, turi visus iki vieno dantis, patinas nėra kriptorchas, o kalė neturi išvaržos, kuris apsunkintų jai gimdymą?

Dar vienas labai svarbus dalykas: ar jūs turėsite kur tuos šuniukus dėti? Nes kaimynai ir pažįstami šunis myli, kol juos turite jūs, o paskui, kai jau yra šuniukų, staiga dingsta visi, kurie iki tol norėjo šuniuko „būtent nuo šitos kalės/patino“. Dar blogiau, būna atveju, kad šuniukai yra grąžinami, nes staiga paaiškėja, kad jie sysioja, kakoja ir dar valgyti prašo. Gerai, jei grąžinami, kiti net to nepasivargina padaryti, jie tiesiog išmeta šuniukus į gatvę, palieka keliuose, kad juos suvažinėtų (!) ar atiduoda į prieglaudas, vadinamuosius mirties namus, kur po 10 dienų šuniukai užmigdomi arba neišvengiamai suserga maru, enteritu ir miršta patys baisiose kančiose. Jūs savo kalės/patino vaikams norėtumėte tokio likimo?

Taigi, labai labai prašau, netingėkit, paskaitykit ir pasidarykit išvadas, ar tikrai tų šuniukų taip reikia? Pagaliau - jei mylite veislę, šiuo atveju - vokiečių aviganius, būkite geri, nežlugdykite jos ir gerbkite šimtametį veisėjų darbą, gerinant ją, tobulinant ir veisiant tikrus šunis, o ne dauginant mišrūnus.
Viskas, baigiau, džiaugsiuos, jei kam nors padėsiu persigalvoti.


Skaitykite komentarus 8

reklama