Žygis- aplink Maišiagala. :D

Sveiki, gyvi.
Kaip gyvenate? Mes tai gerai, po truputuką. Artis kaip visada durniuoja tai tą daro tai aną, bet ne to čia atėjau papasakoti, o atėjau papasakoti kaip gi pavyko mūsų žygis aplink Maišiagala na dar ne aplink visą bet trečdalį.
Taigi susirengiau 29d. pasidaryti tokį ale žygį. Nusipiešiau žygio planą, pasidariau arbatos į termosą, sumuštinių, šiltai apsirengiam ir pirmyn.
pradėsime eiti nuo namų, tiesiai į laukus, per tiltelį ir keliu iki ažuolyno, o poto kapinių. Prie namų eiti buvo visiškai nuobodu, taspats kaimynų šuo, tas pats kelias, griūvimas nuo kalno ir t.t. :D Bet kai priėjome laukus viskas ir pasidėjo. Kadangi prieš kelias dieneles Maišiagaloje buvo pasnigę, sniegas neprasilnkė ir pro upelį. pasidarė šilčiau ir upelis stiiipriai patvino tai ir tiltelis paniro, jei šiluma būtu laikiusis ilgiau galbūt ir vanduo į žolę susigertų, bet kai vėl apipylė mus sniego banga tai vanduo ir liko o pereiti upelio taip ir nepavyko... Teko eiti iki autostrados kelio, kad kalnu perlipti upelį, na ką darysi- perlipom. Šuo- linksmai lakstė laukais, ėdė sniegą ir dar visaip kitaip džiaugėsi šais malonumais. Kadangi aš vedžiau šunį tėtis užsiėmė fotografavimu. priėjome ažuolynėlį atsivėrė labai gražus vaizdas. staiga atsisukome į šoną ir pastebėjome takelį su kuriuo galima kirsti mišką , žinojau jį ir vasarą, bet tada manes jis nedomino,o dabar ant sniego drybsojo kažkokio padaro pėdos, Noras sužinoti kieno jos nugalėjo ir mes ėjome tuo taku. Šuo it pėdsekys uostė kieno tai pėdos. Šakos tiesiog lenkėsi nuo sniego. Štai ir išlindome prie kapinių. Nieko gero napamatę traukėme link Piliakalnio, bet pala pala atsisėskime ant kelmo ir išgerkime arbatos, prieš tai pririšę šunį. šuo nekantriai tempiasi toliau, nieko nenorėdamas.
gerti jau nebenoriu, puodelyje likusia arbatą išpilu į sniegą.
viska sudedu į kuprinę, nurišu šunį ir keliauju toliau. Nieko naujo, slidus kelias, keleta mašinų, tempiantis šuo, ir, o štai posukis į piliakalnį. Sukame ten. Šunį sudomino prieš tai ten esantįs kvapai ir priekyje iš vienos į kitą pusę skraidančios zylės. Fotoaparatas jau išsekes. Šuo bando pabūti zyle bet nepavyksta, vandens telkinys vis dar sušalęs. Šuo bando lipti į vendenį, bet problematiška šeimininkė tempia jį prie saves. Paskausta kojos, užsinoriu valgyti. Apėje ratą einame pro maximą į stadioną.Mes jau stadione.
Šuo susidomi toliuose lakstančia VA. Bet pavadys pas ją nulėkti neleidžia. Šeimininkė jį šeria sumuštiniais, bet arbata nesidalina. Pagaliau ji atriša pavadį ir keliauja namo, jau nebe dejuodama bet paskubomis.
Namo keliausime pro Lenkų mokyklos takelį. Ten kaip tik važiuoja sniego valytuvas, sekame iš paskos, bet pasukame kitur. Kertame kelia ir einame pro šunį-žiurkę. Džiugu nes šį kartą mus užpuolė tik jo palikuonis. Toliau laukia tiesus kelias namo ir karšta arbata.
Laukiu kitos savaitės. Reikia galvoti maršrutą.

Ačiū, kad skaitėte.
Berta*
Artis*
Pakomentuokite :)
Jeigu radote klaidų atsiprašau.