suo keliauninkas

sveiki, db as jum papasakosiu viena istorija apie savo buvusi suni LATA, ji buvo kiemsargis, bet labai meili ir visas kiemas ja labai ,mylejo.Tas atsitikimas labai senai ivyko, gal pries kokis 5 metus.as ja prisiauginau ir parsivedziau namo, ji iskart strykt ant lovos, ir jokiu budu nebejo i lauka.Taip ir pasiliko ji pas mus... Viena grazia diena as parejau is mokyklos, ziuriu suo lauke ganos su kitais laukiniais sunimis, parejus namo, aisku, visiem velniu daviau ko suo be pavadelio.Taigi isejau ja gaudyt, laksciau, saukiau ja, bet ji tik atsisukdavo ir toliau begdavo, vos ne toks jausmas kad as ja beveik paskuti karta maciau. Parejau namo visa apsiverkus, mama ramino, bet kai laukiau ir nesulaukiau savo kiemsarges. Praejo gal kokie puse metu, gal ir daugiau...Viena vasaros ryta anksti ejau siuksles nest, ir ziuriu prie siukslynes lyg mano suo, pradejau saukti, lata lata..., tai ji atsisukus iskart puole begom man i glebi.Parejau namo su ja tai niekas net nesugebejo patiket kad suo po tiek ilgo laiko atsimena seimininkus. O suo net nebuvo panasi i save, perkarus , kailis susiveles, visa issigandus kazko. Ir db pagalvoju apie ta ivyki, net stebiu9osi koki suni turejom