Dėkoju tau

Gal ir nelabai idomiai parasysiu. Bet labai norėčiau padėkoti savo mylimiausiai šeimininkei. Kurios dėka vis dar esu gyva ir laiminga. Ji mane pasiėmė iš prieglaudos visai mažute, gal ir mėnesio laiko neturėjau. Pamenu kuomet prie mūsų aptvaro priėjo jauna mergina ir idėmiai mus apžiurinėjo, o mes visi tik ir stengėmės atkreipti dėmesi, kad tik pastebėtu. Tai lojom kuo garsiau, lipom viens ant kito. O ji pasirinko mane. Net negaliu apsakyti kokia laiminga buvau, kaip džiaugiausi kad turėsiu kažka kas manimi rūpinsis ir mylės. Taip aš atsikrauščiau i naujus namus. O ten dar ie maža mergaitė buvo, aišku buvau ir už ausu iruodegos patampyta jos, bet buvau liminga...
Tačiau džiaugtis ilgai neteko. Lauke pasigavau labai bjauru virusą, pradėjau veti, viduriuoti kraujais. Išgirdau kaip šeimininkas piktu balsu suriko, kad vežtu mane ir užmigdytu. Užmigdyti! Mane! Juk man tik keturi mėnesiukai...
Tačiau mano šeimininkė nenuleido ranku, vis vedžiojo i veterinarijos klinika. Vis dar prisimenu kuomet ji mane nešė pas daktarus ir kaip gailios ašaros krito ant mano galvytės, kaip tvirtai ji mane laikė suspaudus rankose lyg paskutini karta laikydama. Jau ir aš pradėjau drebėti, negi mane tikrai užmigdys.
Tačiau ne... Ji mane bandė gelbėt, paliko klinikoj, kiekviena diena lankydavo. Taip ir pragulėjau keturias dienas su lašeline kojytėj, buvau kaip skeletukas, nieko nevalgius, o vienintelis paskatinimas kabintis i gyvenima ir sveikti, buvo šeimininkės meilė ir jos žodžiai man, kad nepasiduočiau kad stengčiausi. Ir turbūt tai padėjo, man pradėjo gerėt sveikata, kiekviena diena nenuleisdavau akučiu nuo duru vis laukdavau kad ji mane pasiims, juk man vis geriau, nors ir sunku buvo judėti, bet pamačius šeimininke vis rodydavau kad jau sveikstu ir kad kuo greiciau mane pasiimtu namo.....
Nors visi namiškiai jau buvo mane "palaidoja", tačiau kai pamatė mane namie jų nuomonė pasikeitė, visi mylavo ir džiaugėsi. Aisku negreit atsigavau po ligos bet su aplinkiniu meile man pavyko.
Ir esu be galo liminga kad vis dar esu gyva ir kad galiu džiaugtis gyvenimu, o ir greitu laiku sulauksiu metuku. Už tai ir noriu padėkoti savo šeimininkei........... Kuri niekad nenuleido ranku dėl manes, nors aš tik paprasta mišruniukė....... Ačiu tau...