Per smalsia nosyte kencia kojytes...

Esu Baksteris, viso kiemo vaiku ir kai kuriu suaugusiu numyletinis- negaliu ramiai pareiti namo kol manes neisglosto supuole vaikai, o suaugusieji labai juokiasi kaip mane seimininke uz pavadelio tempia namo, nes labai dar noriu pabuti kiemelyje. Bet labiausiai man patinka begioti pievoje prie upelio. Ir stai viena karsta sios vasaros pavakare taip man bebegiojant pakrante, nepastebejau kad zolyteje jaukiai isitaises sildesi zalciukas- as labai susidomejes stebejau ateinanti dar nematyta suneli ir pamazu ejau link jo... Negirdejau kaip man seimininke sauke kad sustociau, nemaciau nieko aplink- tik galvojau kaip smagu bus padukti su nauju draugu. Tik stiga uzlipau ant kazko minksto.... pajutau skausma kojyteje, sokau i sali......ir parkritau-kazkodel mano uzpakaline kojyte visai manes neklause..... Mano seimininke labai isigando, pradejo man glostyti kojyte, kviete eiti namo, bet as visai nenorejau niekur eiti- nesupratau kur pradingo mano ketvirtoji koja. Tada seimininke paeme mane ant ranku( gerai kad esu mazutis, nors visada norejau buti didelis vilkinis suo) ir parnese mane namo. Visa vakara mano kojyte buvo pradingus, o ryte staiga nubudes pajutau kad turiu visas keturias kojytes.Valio! Vel galiu sekmingai begioti su savo kiemo draugais, gaudyti metomas sakeles ir ieskoti nauju nuotykiu. O ta zaizdele ant kojytes jau baigia sugyti!