Jeigu tavęs nebūtų... Man visas pasaulis pražūtų...

Nežinau kas atsitiktų, jei staiga tavęs netekčiau. Nežinau kas atsitiktų, jeigu grįždama nematyčiau tavo išsiilgusių akių. Nežinau kas atsitiktų, jeigu nebegaudytum drugių. Nežinau kas atsitiktų, jeigu nebeprisiglaustum savo virpančia iš laimės širdute. Nežinau kas atsitiktų, jei rytais nešmirinėtum kambary. Nežinau kas atsitiktų, jei kasdien nematyčiau tavo noro žaisti...
Mano gyvenime, tu užpildei tuštumą kasdienę. Tu priverti mane juoktis kasdieną, tu priverti mane džiaugtis kasdieną. Kai verkiu, tu priverti mane nusišypsoti. Kai man skaudu, tu nuramini man širdį, savo švelniu prisiglaudimu...
Prisiglaudusi prie tavęs jaučiu, tavo meilę begalinę, tavo širdelę tuksinčią krūtinėj.
Tu esi mano gyvenimo saulė, mano gyvenimo viltis. Tu esi mano šunytis. Mano mažytis šunytis.
Tu moki užjausti,tu moki pajausti, tu moki paguosti, tu moki priversti, suvirpėti mano širdį, kad ir kokia kieta ji kartais būtų.
Ką aš daryčiau be tavęs?Į šį klausimą, atsakymas yra tik vienas. JEIGU TAVĘS NEBŪTŲ...MAN VISAS PASAULIS PRAŽŪTŲ...
Jeigu tu išeitum, paliktum mane skęsti begalinėje ašarų jūroje. Tu paliktum mano širdyje didelę tuštumą.
Nepalik manęs.Prašau, nepalik manęs...