Tu buvai mano šunytis...

Tu buvai mano šunytis labai trumpai... Vos 2 savaites... Vos tave pamačius užsidariau viena kambaryje su tavimi ir tariau ,,Tu mano šunytis... Tu amžinai būsi mano šunytis''... Klydau... Melavau tau... Paskutiniai mano žodžiai tau buvo ,,Iki Lakuti, greitai vėl pasimatysime''... Klydau, tavęs daugiau nebemačiau... Važiuodama, uodžiau savo rankas, jos kvepėjo tavo kailiuku... Mintyse girdėjau tavo lojimą, regėjau tavo snukutį, mielas akutes, tavo lakstančią uodegytę...Užmigusi sapnavau tave lakstantį pievoje... Dar iki šiol prisimenu... Kartu gulime pievoje, lakstome su tavimi, tu laižai man rankas atsigulęs vešlioje pienių pievoje, man taip gera buvo su tavimi... Lakuti, atleisk, maniau kad gyvensime kartu amžinai.. Maniau kad mirsime kartu... Maniau... Maniau nuvažiuosime kartu į Palangą... Lakstysime kartu.. Žaisime smėliu... Maudysimės jūroje... Lakuti, tikrai tave mylėjau, žianu kad ir tu mane mylėjai ne mažiau...Tu buvai... Esi... IR AMŽINAI BŪSI MANO ŠUNYTIS!!!!!!!!!!!!!!!!!!! NEKENČIU! NEKENČIU! NEKENČIU! Tos dienos... Nekenčiu... Skaitau knygelę... Mamai kažkas paskambina... Pasigirsta mamos išgasčio balsas... Mama ateina... Ir sako ,,Lakutis nebegyvas'' Man nutirpsta kojos... Širdį perveria aštrus jausmas...Sėdžiu netekusi amo beveik pusvalandį... Bėgu į kitą kambarį... Sužinau kad Lakutį partrenkė mašina... Ilgai sėdžiu viena kambaryje... Verkiu... Verkiu... Negaliu patikėti... Kad mano šunytis mirė...Ilgai kartoju šiuos žodžius... Mano šunytis...Jis BUVO mano šunytis...Aš tavęs vis dar laukiu mūsų pievoje... Vis dar tikiu kad tu sugrįši...


2012-06-15
Ugnė
Amžinai mylimam mano Šunyčiui...Lakučiui...