Kaip pas mus atsirado Bela :)

Atsimenu visą šitą stebuklą kaip vakar. Taigi ir pradėsiu pasakoti :)
Jau rytoj! Laukiu laukiu rytojaus! Rytoj važiuosim tavęs parsivežti! Visi ilgai ruošiamės, bet labiausiai džiūgauju aš.
Jau išrinkau tau ir vardą - Bela. Jis man labai mielas, kaip ir tu pati. Jau dabar įsivaizduoju, kaip sedėsime mašinoj ir laikysiu tave ant savo kelių...
Ugnė, mano sesutė, tave šnekins ir ramins, jei būsi išsigandusi. Ji taip pat tavęs labai laukia!
Ji padėjo išrinkti tau guolį ir nuolat kalbėjo - Bela, Bela...
Visi labai susijaudinę, nes ta šventė jau rytoj! Kažin ką tu dabar veiki? Turbūt snaudi po stalu arba žaidi su kitais šuniukais.
Pamenu, kai atvažiavome pirmą kartą pas tave ir pardavėja mus su tavimi supažindino... Tu buvai tokia linksma!
Negaliu patikėti, kad svajonės išties pildosi. Daug metų aš svajojau apie šuniuką, bet vis tėvai neleido...
Bet po truputį, su mamos pagalba, reikalai pradėjo suktis gerąja linkme! Kartą vaikščiojome po sodus.
Mama kalbėjo, kaip būtų nuostabu čia gyventi, o man mintyse sukinėjosi skelbimai apie parduodamus šuniukus, kol netyčia ir prakalbau apie juos.
Buvau pasiruošusi išgirsti skaudų - ne. Bet mama tylėjo. Po to truputį paklausinėjo apie tuos skelbimus ir aš su didžiuliu susijaudinimu ėmiau pasakoti...
Ji sakė, kad pakalbės su tėčiu. Tada aš su nekantrumu laukiau...
Po kelių savaičių mama pasakė, kad tetis visaip spyriojasi ir nenori. Iškart nusiminiau, bet mama patikino, kad ką nors sugalvos. Ak, ta mamyte!
Visada uždeganti viltį!..
Taigi man buvo likę tik viena - laukti ir ruoštis :) Nors mane be perstojo kankino nerimas, kad neleis, aš stengiausi apie tai negalvoti.
Skaičiau įvairias knygeles apie šunis, naršiau internetą, bet niekaip nenusėdėjau vienoje vietoje iš to nekantrumo.
Taigi paklausiau mamos ir sulaukiau to siaubingo atsakymo - neleidžia... Siaubas, taip baisiai jaučiausi, hmm, net nebepamenu kada.
Visas akis išverkiau, tyliai pykau ant tėvų... Bet mano mama yra toks žmogus, kad kartais aš pagalvoju, kad ji - telepatė. Ji matė, kaip aš blogai jaučiausi
ir vieną vakarą susipyko su tėčiu. Pamenu kaip tupėjau prie durų ir gaudžiau kiekvieną žodį - bet nieko gero neišgirdau... :(
Kitą savaitę, man besėdint prie kompiuterio, priėjo mama ir paprašė, kad parodyčiau tuos skelbimus. Aš buvau netekusi žado ir labai laiminga!
Nors mama neužtikrino, kad tikrai turėsim šuniuką, bet aš tai jau jaučiau! :) Tėtis vaikščiojo kelias savaites užsiraukęs,
bet vėliau lyg ir susitaikė su tuom. :D
Po kiek laiko nuvykom pasižiūrėti šuniukų - visi buvo tokie nuostabučiai!!! Bet aš išsirinkau ramią, meilią kalytę, geltonu antkakliu. Aš ją pamilau iš
pirmo žvilgsnio! :D Taip nenorėjau iš ten išvažiuoti, bet deja teko...
Po mėnėsio mes parsivežėm Belą namo! Ir dabar ji yra visų mūsų džiaugsmelis <3 ♥ Tai didžiausias pasiekimas ir didžiausia išsipildžiusi svajonė mano gyvenime!