Beglobiams gyvūnams paaukota: 2898.95 Lt
Kaip gali prisidėti?
Priminti slaptažodį    Registruotis
Bone parkas

Prarastos palaimos akimirkos


Chenet, 2011-07-01 08:54:24

Pagaliau turim sodybą už miesto, štai kur tikroji laisvė!!! Įsivaizduokite galiu maudytis tvenkinyje, voliotis žolėje, lakstyti po sodą kiek tik noriu.
Tačiau turiu Jums papasakoti, kad Ši mano palaima truko neilgai...
Mat labai jau kvepia man tos kaimo kalikės, užuodžiu jų kvapą ir kaip sako žmonės ,,sudie razumėli"... Lekiu į kaimą kaip akis išdegęs. Aplankau visus šunis, kuriuos tik pajėgiu. Moteraitės klykauja mane pamatę, nesuvokiu kodėl , juk aš ne koks chamas, aš kultūringas, meilus ir jau tikrai nesikandžioju. Nesuprantu ir ko tie mano šeimininkai taip pyksta, kai aš išlekiu, juk visada patys sako, kad aš labai draugiškas šuo. Tik viena bėda, matyt ne visos tos kaimo damos mėgsta taip maudytis kaip aš: tai po dienos kitos pajuntu, kad kažkokių svetimkūnių mano išpuoselėtame kailyje atsirado. Bet čia baika, nes šeimininkė tuoj su šia problema susitvarko. Bėda kita: po kelių tokių išlėkimų praradau savo L-A-I-S-V-Ę .
Dabar kai tik atvažiuojam į sodybą, tuoj esu pririšamas:maudytis galiu eiti tik kai šemininkė leidžia, pasivaikščiojimų ir reikia išsiprašyti. Šeimininkai visur kur nori vaikšto, o aš turiu nuolat sau dėmesio išsiprašyti, nesakau ir patys vis prieina pasidžiaugti manimi, tačiau tai ne tas pats kas buvo... Visai praradau teisę į savarankišką gyvenimą.
Myliu savo šeimininkus, o ypač jauniausią iš jų, tačiau turiu pasakyti, kad kvepia tos kaimo kalikės , oi kaip kvepia...


Skaitykite komentarus 32

reklama