Hachi

Na ką, nusprendžiau blogą parašyti. Ne, ne apie Boltą, šįkart apie kitą šunelį. Nežinau koks tikras jo vardas, bet praminiau jį Hachiu - lyg tuo legendiniu šuniu, kuris 10 metų laukė savo šeimininko. Ir ne be reikalo.
Seniau Hachio nepastebėdavau. Jis buvo lyg eilinis benamis šuo, kurio dažnai nesutikdavau. Aš nenoriu pasakyti, kad man benamiai šuneliai nė motais. Beveik visuomet nešiojuosi sauso maisto saujelę, kad sutikusi pamaitinčiau kokį vargšelį. Bet štai pradėjau jį vis dažniau matyti. Ir keista, bet net Boltas su juo draugiškai elgėsi. Mačiau daug žmonių, kurie jį pašerdavo, nes visiems atrodė meilus, draugiškas, prieraišus. Tiesiog negali nepakalbinti, kai jis pažvelgia savo mažomis, spindinčiomis gintarinėmis akelėmis...
Pirmą kartą jį sutikau vedžiodama Boltą J.Jaramino gatve, prie seno namo. Vėliau man mama sakė, jog žmonės kalbėjo apie jo išvažiavusius šeimininkus. Kad jis buvo paliktas kaimynams, bet jie nelabai juo rūpinasi. Praėjau pro šalį, pakalbinau. Nuėjau toliau, nes nieko neturėjau... Tik neapleido jausmas, kad mane kažkas seka... Atsisuku - ogi Hachi seka man iš paskos... Suspaudė širdį... Sakau "mažuti, nieko neturiu, eik namo...", o jis ėmė ir nuėjo! Kitą kartą jau pasiruošiau susitikimui.
Visą laiką jis tupi toje pačioje vietoje, na nebent išeina kur nors su savo "šeimininkais" ar trumpai palakstyti. Kai susitinkame, pažaidžiame kartu, bet paskutiniu metu Boltas ėmė pavyduliauti, ir nelabai kreipia dėmesį į Hachi... Na ką padarysi, svarbu nesipeša.
Liūdniausia tai, kad jau ilgas laikas Hachio nematau.. Dingo kaip į vandenį.. Gal jam kas atsitiko? O gal tiesiog nesusieina mūsų keliai? Bet tikiuosi vėl greitai išvysti jo švytinčias akeles...

P.S. Atsiprašau, jei pridariau klaidų, buvau išsiblaškiusi ir klausiau muzikos ;D