Visur ir visados su savo milimiausiu žaisliuku!

Mano milimiausias žaisliukas yra paprastas pagaliukas... Gabija mano , kad aš ta žaisliuka greitai pamiršiu , bet jau praejo dvieji metai ir aš vis dar su savo milimiausiu žaisliuku...

Tas žaisliukas buvo man pirmas.Aš ji radau slampinėdamas kieme , apžiūrėdamas savo naujas vietas...
Aš priėjau prie obuolių medzio ir pamačiau tokį pagaliuką... "Geras! Basliukas! Ji turbut man padėjo Gabija , kad turečiau pirmajį žaisliuką!"
Bet tai nebuvo tas žaisliukas kurį man norėjo duoti mano mergaitė... Gabija norėjo , kad mano pirmas žaisliukas buvo raudonas mažiukas apvalus su iškeltom pedutėm kamuoliukas , bet dėja... Mano pirmas žaisliukas buvo pagaliukas..
Praejo vieneri metai...Gabija man atidave savo futbolo kamuolį.Suplyšusi kaip tik man , bet vistiek aš į ta kamuoli nekriaipiau demesio gal kai kurias dienas su juo ir pažaidžiu , bet tai labai retai...

Praėjo dar vieneri metai. Turejau begalybe žaislu , bet vistiek buvau su savo pirmuoju žaisliuku , pagaliuku.
Žaidžiau su juo kieme ir Gabija pasake :
-Niki , pas mene... Šok į bagažynę..
Aš visai nesupratau ko man sokti į ta bagažyne... Bet as grįžau į ta vieta kur buvo paliktas mano pagaliukas. Aš ji paemiau ir tik tada galėjau ramiai išokti i bagažyne... O Gabija pasakė:
- Niki , Niki tu visur is visados su tuo savo žaisliuku... Tu jau nuo vaikystės su juo esi...
Ji nusisypsojo ir isėdo i mašiną... Atejo Gabijos tetis mano šeimininkas ir uždare bagažynę...
Kelias buvo labai ilgas... Tik kai nuvažiavome pusę kelio aš sužinojau , kad mes važiuojame i Palangą...

Praejo dar kelios valandos ir mes nuvažiavome i ta vieta kuri vadinama Palanga...
Mes ėjome prie jūros... Aš visados savo dantukuose laikiau basliuka...
Tik kai ėjome prie kažkokios sraiges as net nepajutau kaip pamečiau savo žaisliuką.Žaisliuką pagaliuką...
Kai nuejome prie tos jūros pajutau , kad pamečiau savo pagaliuka!
Tai kaip vejas dūmiau atgal , o Gabija bėgo is paskos , nes ji laike mane su pavadėliu!
Pribėgau prie sraiges ir pamačiau savo milimiausia žaisliuką pagaliuką...
Mes su Laura grįžome prie jūros... As buvau toks laimingas , kad radau savo pagaliuką! Juk tas pagaliukas ne paprastas žaisliukas.. Jis mano milimiausias ir šauniausias žaisliukas visoje visatoje!
Po maudyniu jūroje ir pasideginimo ėjome i kavinę pavalgyti...
Gerai , kas kavineje man leido ieiti...

Aš buvau labai laimingas , kad turiu toki nuostabu žaislą "PAGALIUKA"
Gabija su savo mama dar ėjo pasisukti ant aštunkojo ir buvo apžvalgos rate...
Atėjo vėlus vakaras ir mes ėjome prie parduotuves "maxima" pasiimti mašinos , nes ji ten stovejo...
As ejau laimingas ... Savo astriuose dantyse laikiau pagaliuką.
Išokau i bagažinę mes važiavome į ta vieta kur buvome išsinuomave kambariuką...
Praėjo tris dienos ir mes jau turėjome grįžti atgal namo į Panevįžį.
Kelias taip pat buvo labai ilgas.
Grįžęs namo ir isimiegojęs norejau , kad aš , mano pasliukas ir Gabija eitume pazaisti...Bet Gabija negalejo , nes ji labai norėjo miego ... Juk mes buvome grize 1 h. Nakties..
Na tai man reikejo su savo basliuku žaisti vienam...

Atejo rytas vėl saulute atėjo pas mus... Ji švietė labai , labai ryškiai...Aš dar vis žaidžiau su savo basliuku...
O Gabija atsikėlus su savo mama išvažiavo i miestą , o mane uždarė į valjerą todėl , kad vartai buvo atidaryti.. Jos labai bijojo , kad nepabekčiau is namų...
Bet as visvien buvau laimingas nors ir mane uždarė valjere.. Juk aš buvau su savo pagaliuku...
Man svarbu , kad su PAGALIUKU bučiau VISUR ir VISADOS...