Kaip Candy atėjo į mūsų šeimą.

Mano šeima, kol aš dar nebuvau gimusi buvo turėjus daug šunų, o kai aš gimiau ilgai šuns neturėjome. Gyvenome name, kurį nuomojome, o namo šeimininkas buvo alergiškas šunims, todėl mums šuns neleido laikyti, mes jo labai labai prašėm, ir jis galiausiai sutiko. Man buvo jau 8 metai, kada susėdome visa šeima ir pradėjome vartyti žurnalus, kurie padeda išsirinkti šunį. Mes žiūrėjom žiūrėjom ir pamanėm, kaip nuostabu būtų turėti auksaspalvį retriverį. Nuvažiavome į veislyną, kuriame buvo likęs tik vienas toks šuniukas, mes jį nusipirkome ir po poros savaičių atsivežėm namo. Mūsų kalytė buvo palyginus labai geras šuo. Ne tiek jau ir daug išdykavo. Štai ir mūsų Candy jau beveik 5 metai ir ji turi gerą charakterį. Kerštingas šuo. Jei kas nepatinka, ji kaip nors tą parodys. Aš labai myliu savo Candy, ir džiaugiuosi, kad ji yra mano šeimoje. Ji užpildo mano gyvenimą, paguodžia, pažaidžia. Jeigu neturite šuns, įsigykite kuo greičiau, nes šuo yra tavo pats geriausias draugas, kuris niekada neišduoda, neišveda iš kelio ir nepaveda to, ką pažadėjo. Neskriauskit, nemuškit savo šunų, nes galit netekt draugo meilės :)