Prapuole

Viena vakara kai mes gryzome is seimos keliones parejome namo. Man kaskaip pasidare itartina nes neberadau Cezariuko.Visi pradejom jieskoti.Kieme jieskojome bet taipat buvo sunku surasti nes buvo labai tamsu.Labai buvo liudna kad net apsiverkiau...Staiga isgirdau suns cypima pamaniau kad tai Cezaris.Taip ir buvo.Bet visvien jo nesimate.Tada pasigirdo cypimas prie sulinio ir jau zinojau kad jis bus ten...Pasidare dvigubai liudniau ir pasidare mano asaru upelis.Jau maniau kad nebeteksiu savo pirmojo suns.STAIGMENA.Vos nepamirsau kad mano Cezarsi vaziavo su mumis drauge.Ir pasirodo mes ji buvome palike masinoje.Tada juokiausi ir verkiau bet jau is dziauksmo...Stai kokia baisi istorija tuo paciu ir linksma...Bet tiktrai tikra :)