Čipis, pats mieliausias ir ištikimiausias šuo pasaulyje :}

Pradėsim nuo pačių liūdniausių eilučių...

Visada laikrasčiuose perskaitydavau straipsnius apie šunų sumušimus ir kitokias nelaimes įvairiems gyvūnams, bet niekada negalvojau, kad taip nutiks ir mano gražuoliui. ;(

1 diena.

Vieną dieną visa linksma atvažiavau pas močiutę kur gyvena mano keturkojis draugužis kurį per visus mokslus buvau net truputėlį apleidusi. Mintyse jau planavau kokias pievas skrosime ieškodami nuotikių. Atvažiavusi pravėriau vartus ir pašaukiau savo juoduką. Šis kaip įprasta gulėjo išsitiesęs pavėsyje ir laukė manęs prieinant. Greitai atrėmiau dviratį ir pribėgau prie Čipio. Šiek tiek nustebau. Jis visą laik pradėdavo nenuvaldomai šokinėti ir smaugdamasis per grandinę bandydavo kuo greičiau mane priliesti, bet šis kartas buvo kitoks. Šunytis gulėjo visas susirietęs ir išvoliotas po purvą. Akys pilnos skausmo, bet uodega kelis kartus moesteliėjo į šonus. Greitai pripuoliau prie vargšelio. Šunelis kelis kartus suinkštė ir palaižė mano ranką. Baisesnio vaizdo dar nebuvau mačiusi. Čipis net manimi nebuvo pilnai pasitikintys. Vis žvilgčiodavo į mane visalaik pasiruošęs gintys, bet pajudėti jis nalabai ir tegalėjo. Greitai suruošiau jam guolį šiltoje namo verandoje. Bandžiau atsargiai pakelti savo vargšelį, bet šis taip sucypė ir iš paskutinių jėgų bandė kirsti į rankas, kad nebedrysau jo net judinti. Šunytis sunkiai atsistojo ir dar sunkiau nušlubavo į šalia esantį stiklinį šiltnamį. Greitai visus guolius ir maistą pertempiau į šiltnamį. Šuo po kiek laiko ten įsitaisė ir gulėjo sužeistas pasaulio...