Viskas eina į gerają pusę :D

3 diena.

Atsikėliau anksti ryte nieko nevalgiusi su dviratuku išmyniau pas savo vargšiuką. Atvažiavusi radau jį gulintį jau smarkiai įgulėtoje vietelėje. Mane pamatęs jis sunkiai sunkiai pajudėjo ir šiaip ne taip atsistojo visas sukaustytas skausmo. Graitai iš maišo ištraukiau atsivežtus nebenešiojamus megstinius ir paklojau juos vietoj senų. Pakeičiau vandenį išvaliau traškanas ir glostydama atsargiai paguldžiau savo vargšiuką. Kaip jam patinka atsargiai pradėjau glostyti pilvuką ir pamačiau siaubingą vaizdą. Vos ne visa papilvė buvo raudona nuo sudaužymų. Veterinaras tuo metu buvo išvažiavęs, bet pranešė, kad vakare galės mus priimti. Mano gražuoliui užmigus apie pietus išvažiavau namo. Greitai pavalgiau dar truputį pamiegojau ir apie 3 vėl išvažiavau su keliais pliušiniais žaisliukais ir pasakų knyga. Atvažiavusi labai nustebau. Mano juodukas jau nebegulėjo o stovėjo priešais duris ir jau namažai paėjęs nuo savo guolio :D Visą jį išglosčiau jo akys jau buvo šiek tiek linksmesnės, bet vis dar pilnos išgasčio. Šuniukui grįžus į savo vietelę apdėliojau jį keliais žaisliukais su kuriais jis tikiuosi žais ir pradėjau sekti pasakas :D Po kelių valandų pasirodė mano įtariamasis (kurį kaltinau sumušimu), bet kaip išklausiau jo nekaltybės paaiškinimą kad jis vakare ėjęs į verandą (kur yra wc) kur naktį būna uždaromas šuo o čipis prasmuko jam pro kojas ir pabėgo o o ryte jau rado bisut baisutėlį. Beveik galutinai įsitikinau, kad jis nekaltas o Įtikinamiausia, kad Čipis pabėgęs palindo po mašinos ratais. Vėliau atvažiavo mano mama. Buvęs įtariamasis padėjo įkelti Čipį į dėžę ir išvažiavome pas veterinarą.