Tapetai....

Ei, draugužiai, papasakosiu, kaip leidžiu laisvalaikį, kai nėra namie Laurytės. Bute trys kambariai, didelis koridorius ir virtuvė...kažkada, gal prieš porą ar daugiau mėnesių, buvau visos šitos didelės patalpos valdovas...bet tik kelioms dienoms. Po to liko virtuvė, koridorius ir vonia...o dabar jau tik virtuvė ir koridorius...tiesą sakant, nelabai suprantu, kodėl... Juk aš tik pribėgu prie sienos, pakrapštau su nagučiais ją ir ten kažkas atsilupa, tada aš dantukais, atsargiai, bandau atplėšti dar daugiau. Kai atplėšiu tiek, jog galėčiau pakankamai stipriai sukąsti, aš pamažu bėgu tolyn...Dieve, kokia palaima, koks nuostabus tapetų plyšimo nuo sienos garsas...mmm....vieną, antrą, trečią... vienintelė bėda, kad ne kiekvieną kartą pavyksta nuplėšti lygiai ir gražiai...tikriausiai dėl to, grįžusi namo Laurytė, griebiasi už galvos ir kažką vis šneka, rinkdama tapetus nuo žemės.