Rytinis stebuklas

Viena ryta atsikėliau ir pamačiau savo Bertute su dvejais mažais šuniukais.Iškarto toptelėjo į galva mintis jeigu Bertos vaikai ir dar Bokserių veisles tai šuniukų vardai bus Bartas ir Baksas.Berta net nepyko kai aš paėmiau jos šuniukus jie buvo tokie gražus ir mieli. Šiuos gražuolius mes auginome iki dviejų mėnesių kol mama pasakė,kad jau metas atsisveikinti su šuniukais.Aišku aš labai nuliūdau,bet nieko padaryt negalėjau.Pirmiausia pardavėme Baksą.Kai važiavome namo aš labai stipriai laikiau Barta.Ir sakiau mamai,kad tikrai neatiduosiu jo.
Kai jau laikas buvo atiduoti Barta aš visa vakarą su juo žaidžiau,kad jis niekada neužmirštu manęs niekada.Aš taip mylėjau šiuos šuniukus,kad net apsakyti negaliu.Bet manau,kad taip geriau,kad jie pas kitus šeimininkus.Tai tiek ir norėjau pasakyt.


Ačiū,kad skaitėt :)