Ruksis serga

Labai sunku, kai augintinis serga. Tuo neįsitikinau, kol pati neatsidūriau tokioje situacijoje. Bemiegė naktis, skaudantis skrandis, svaigstanti galva - tai tik menkniekiai palyginti su tuo, ką jaučia mano augintinis. O kaip skaudu žiūrėti į jo kančias, kai supranti, kad niekuo padėti negali ir privalai išlaukti darbo dienos, kol galėsi jį nuvesti pas veterinarą.

Taip vakar prasikankino Ruksis. Grįžom iš lauko, jis paėdė ir nuo tada tapo labai neramus. Paprastai jis pavalgęs atsigula į savo vietą, o šį kartą ėmė sekioti mane, trypčiojo po kambarius. Supratau, kad kažkas negerai. Išėjom dar į lauką, bet jis nesuprato, ką ten veikia, tai grįžome namo. Visą dieną vargšiukas taip prasikankino - turėjo temperatūros, visas degė, nieko daugiau nevalgė, ėmė žagsėti, inkšti.

Galų gale atėjo vakaras, visi su paniurusiom nuotaikom nuėjom miegoti, tikėdamiesi, kad rytoj išaus geresnis rytas. Bet... prieš tai laukė naktis.

Lygiai 4 val. nakties išgirdau garsus iš virtuvės. Vargšiukas buvo išsituštinęs ir be jėgų gulėdamas vėmė. Puoliau viską valyti, nuraminau Ruksį, jis atsigėrė vandens ir užmigo. Nepraėjus nė valandai vėl pasikartojo vėmimas. Kai tik išgerdavo vandens, taip ir vemdavo.

Tiesa, nuo penktadienio jam iš lyties organo kapsi vis lašiukai kraujo. Dėl to itin buvo neramu.

Galų gale mes jau po vizito pas veterinarę. Ruksiui suleido vaistus nuo uždegimo, kurį galėjo pasigauti besišlapindamas lauke. Taip pat gavo injekciją nuo pilvuko bėdų. Šiandien jam griežta bado dieta - galima tik kas valandą po šaukštą vandens.

Rytoj vėl keliausim apžiūrai. Tapom ten dažni svečiai. Dėl to tikrai liūdna ir tikimės ateityje nebūti tokie ligoniukai.

Sveikatos mano šuniukui.