
Laukinė širdis (Dedikuota Sibiro haskiams)
Agniesk, 2009-06-08 15:56:06





Kur sniego kalnynai,
Klajoja ten mūsų protėvių vėlės...
Į šaltį panirę mūs lauks amžinai
Pakinktai sudilę ir rogių vaikai.
Deganti saulė nušvies kelią link tikslo
mes eisim, nežūsim sunkumus sutikę.
Nors daug mylių skiria nuo Tėvynės savos
Mes jaučiam, mes žinom Pagryšim kadanors.
Ir nykstantis miražas man primena savus...
Kiek akys neužmato regiu tikrus namus.
Ūūū... aidas balsą atlieps ...
Juk prigimties niekas nepakeis.
Aš laisvas , laisvas!
Klajosiu po planetą...
Tik daug mylių nužengęs pasieksiu gimtą žemę.
Skaitykite komentarus 10
Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |