You was first in my life...

Dikuli, tave pirma įsižiūrėjo mano mama. Tačiau tu man irgi patikai. buvai mažas liliputas, jau kelių mėnėsių. Žaidei visą vakarą su savo mamyte lyg nujausdamas kad tapsi mano pirmasis šunelis.
Pirmasis tavo vardas buvo Tipsiukas, nes tu labai gražiai tipendavai, tačiau tokį vardą buvo sunku tarti, taigi mes tave pavadinome Diku. Tu prie šio vardi iškarto pripratai . Deja su mumis pagyvenai tik dvi savaites, po to mes išskridome savaitei paatostogaut, ir tu buvai pas mano pussesere ir pusbroli. Pasku ivel gryzai pas mus. Taciau tau nepatiko miestinis gyvenimas ir mes tai supratome. Todėl tave išvežėme į Alytų, kur tau labai patiko. Ir mes susitikdavome dažnai.
Ten tu pragyvenai du metus. Siemet tu , per savo pirmasias antruju metu dienas dingai... Ieskojau taves, klausinejau zmoniu, deja niekas nezinojo. Ir dabar, jau praejus keturiems menesiams mes taves jau nebeturime... Galbut tu jau rojuje, o galbut radai prieglobsti pas kazkokius gerus zmones. Tik zinok Dikuli, kad mes taves nepamirsim niekada!