Mano skaudziausias vakaras....

sveiki. aš gyvenu labai gražiame Šerkšnėnų kaime. Kaip ir kiekvieną dieną aš nuo dienos iki vakaro žaisdavau lauke ir kiekvienas vakaras man būdavo ypač linksmas ir malonus, nes šeiminikė mane parsivesdavo į namus duodavo vis kitokį skanėstą, ir nunešdavo mane į mano šiltą ir jaukų foteliuką.
šiandien aš atsibudau su gera nuotaika ir išbėgau Į lauką. visą dieną prisidūkau lauke kol pagaliau atėjo vakaras. kaip jau ir sakiau man visi vakarai būna labai linksmi, bet šis vakaras buvo kitoks. aš pamačiau katiną mano valdose ir norėjau jį išgintai iš čia tai jį puoliau. tas katinas išbėgo ant kelio ir aš vėl bėgau jį pagauti. išbėgau ant kelio, ir nebežinau net ką karyti... prie manęs priardejo kažkas... kažkas kuris labai mane akino...ir staiga aš jaučiu nenumaldomą skausmą, aš pradėjau cypti, šaukiau savo šeimininkę, nes ji žinos ką daryti, kad man neskaudėtų. mano šeimininkė visu greičiu išbėgo prie manęs, paėmė mane ir nunešė į mano foteliuką. ji man sakė:
- gulėk ir nejudėk aš tuoj grįšiu. - ir kai ji grįžo atvedė jos tėtį ir mamą.... jie pasakė, kad pas daktarą vešti nereikės, nes jis nestipriai susižeidė, tik jam labai skaudės.
ištikrųjų man labai skaudėjo.... man net ašara iš akių ištryško.... mano šeimininkė pamačiusi kad aš verku taip pat pradėjo verkti... man taip suskaudo širdi.... taip nirėjau jai pasakyti kad neverktu bet negalėjau....
po savaitės aš išgyjau ir daugiau niekada nesiartinau prie to nelemto kelio....