Pavasariniai rūpesčiai ir linksmybės...

Sveikinuosi su visais, kas dar pajėgia sėdėti prie kompiuterio nešniurkščiodami nosies. Mano šeimininkai tuo jau negali pasigirti... O ir man baisiai liūdna. Išbėgam į laukelį, o ten tenka maknoti per balas, purviną ir keistai kvepiančią žolę... Man tas nepatinka. Kur dingo sniegelis?! Vos pareinu namo, mane neša į vonią ir prausia.. Fek.. Tada būnu šlapias ir negaliu ropštis į lovą... Baisus reikalas! Aš jau dabar laukiu žiemos... Pasilipu šeimininkei ant kupros, kad galėčiau pažiūrėti pro langą... Vis tas pats... Šlapia ir murzina. Ji man sako, kad greitai ateis vasara, bus šilta ir smagu. Man ir vėl nereikės kiekvieną kartą kentėti vonioje... TIK KADA TAS BUS?! Imu ne juokais nervintis ir liūdėti.. O ji mane dar veja nuo lovos... Sako eik į savo guolį... Nekenčiu aš jo! Kodėl turiu ten gulėti, jei lovoje man minkščiau, šilčiau ir yra draugų??? :( Šeimininkė praryja kažkokį baltą guziuką... Nors ir krepštelėju letenėle, kad ir aš norėčiau, su manim vis tiek nepasidalina... Ot kokia... Nusisuka ant kito šono ir ima pūsti į akį.. O ką man veikti? Aaa... Sakė gulti i savo guolį... Fek... Paimu aš jį... Nutempiu i kambario vidurį ir pradedu linksmintis :P Prakrapščiau plyšelį... O viduje kažkas minkšto! Geras! Kas gi tai galėtų būti? =O Išpešu gerą gabalą, bet vis tiek nesuprantu, kas čia per daiktas... Plėšau i mažesnius gabalėlius, vis traukiu juos lauk ir traukiu...
Pabudo mano šeimininkė... Akys kvadratinės... Kambaryje prisnigo! Visas žalias kilimas nusėtas mažučiais baltais porolono gabalėliais. DINGUTIS LAIMINGAS! :)