Šuo be dokumentų: kas yra daugintojas ir kaip tinkamai išsirinkti šuniuką

Atrodo, tiek kalbėta ir rašyta apie tai, kam šunims reikalingi dokumentai, ką jie duoda ir ką reiškia, tačiau situacija nelabai gerėja... Tie, kurie bando perspėti apie tai, kuo rizikuoja, įsigydami „veislinį“ šunelį be kilmės dokumentų, atšauna, kad šuo jiems reikalingas „sau, o ne parodoms“ (lyg kiti perka kažkam kitam, o ne sau) arba, kad toks menkniekis, kaip šuo (gyvas padaras, kuris gyvens su pirkėjo šeima bent 10 – 15 metų), yra nevertas tų pinigų, kuriuos tektų sumokėti už dokumentuotą augintinį.
Ar kada susimąstėte, kad įsigydami gyvūnus turguje, gyvūnų prekių parduotuvėse, pagal skelbimus laikraštyje, internete, ar iš kito panašaus šaltinio, dažniausiai tiesiogiai palaikote gyvūnų teisių pažeidėjus ir skatinate žiaurų elgesį su gyvūnais?
Gyvūnų daugintojai – tai nesąžininga gyvūnų prekyba užsiimantys asmenys, kurie paprastai laiko gyvūnus netinkamomis ir jų poreikių neatitinkančiomis sąlygomis, laiko įvairių populiariausių veislių šunis ir verčia juos turėti po vadą per kiekvieną rują.
Labai didelė dalis žmonių norėdami tam tikros veislės augintinio, perka juos būtent iš daugintojų, tikėdami, kad įsigijo veislinį šunį. Tai dažnai lemia noras sutaupyti.
Tiesa, kad patikimuose veislynuose veisiami gyvūnai kainuoja daugiau. Natūralu – juk reikia nemenkų lėšų suteikti jiems palankias gyvenimo sąlygas, rūpestingai prižiūrėti - skiepyti, šerti kokybišku maistu, jų tėvams atlikti būtinus genetinius tyrimus, ieškoti fiziškai ir psichiškai sveikos poros kergimui, dėl ko neretai tenka vykti ir į kitas šalis.
Gyvūnų daugintojų tikslas – kuo didesnis pelnas, kuris pasiekiamas kuo mažiau išleidžiant kergiamų gyvūnų bei jų jauniklių sveikatos ir gerovės priežiūrai.
Kuo jūs rizikuojate įsigydami pigesnį „veislinį“ augintinį:

1. Už didelę pinigų sumą įsigyti mišrūną, turintį tik tam tikros veislės požymius
Pasitaiko daug atvejų, kai norintys pasipelnyti, neatsakingi ar nelegalia veikla besiverčiantys prekeiviai nepatyrusiam pirkėjui negrynaveislį gyvūną parduoda kaip grynaveislį, o apgaulė išryškėja tik po gero pusmečio, gyvūnui paaugus.

2. Įsigyti genetinėmis (fizinėmis, psichinėmis) ar virusinėmis ligomis sergantį gyvūną
Nesąžiningi prekeiviai, siekdami kuo didesnio pelno, nesirūpina gyvūno sveikata, imunitetu, nekreipia dėmesio į jo genealogiją. Paprastai tokie daugintojai net nebando tikrinti augintinių sveikatos, tirti jų dėl genetiškai paveldimų ligų, kurias jie gali perduoti savo palikuoniams (dažniausiai naudojamas argumentas – „aš juk matau, kad jis sveikas“). Augant ir vystantis tokiam gyvūnui gali išryškėti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei (pavyzdžiui, bailumas, agresija), displazija, alergija ar kiti rimti sveikatos sutrikimai. Tokie gyvūnai gali būti parduoti neskiepyti, per anksti atskirti nuo motinos, dėl laikymo netinkamomis sąlygomis gali būti užsikrėtę parazitais, turėti nusilpusią imuninę sistemą.

3. Patirti didelius finansinius nuostolius
Neretai įsigijus sergantį gyvūną iš daugintojų jis net po didžiausių pastangų išgydyti vis tiek nugaišta. Džiaugsmą pakeičia nuoskauda, kurią lydi ir finansiniai nuostoliai – sumokėta suma už šuniuką ir veterinarinės išlaidos stengiantis išgydyti augintinį. Daugintojai nesuteikia jokių garantijų dėl šuniuko sveikatos, psichikos, atitikimo veislės reikalavimams. Taigi patirtų nuostolių taip pat niekas neatlygina.

Į Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaciją kreipiasi daug žmonių, perkančių augintinius pas daugintojus turguje, pagal skelbimus internete, kai po kelių dienų gyvūnas nugaišta dėl užkrečiamųjų ligų.

Kaip atpažinti gyvūnų daugintojus?
1. Šuniukus būtina apžiūrėti ir pirkti veisėjo namuose, t. y. vietoje, kur jie gimė ir auga. Daugintojai paprastai šuniukus pardavinėja turguose, skelbia apie tai interneto skelbimuose, o susitikti parduoti šuniuką siūlo kokioje nors viešoje vietoje (prie prekybos centrų, degalinėse, šalikelėse ir pan.), o ne namuose.
2. Nerekomenduojame pirkti šuniukų gyvūnų parduotuvėse – ten parduodami šuniukai dažnai būna surinkti iš daugintojų. Toks prekybos būdas sukelia stresą gyvūnams, todėl nei vienas atsakingas veisėjas neleis tokiu būdu pardavinėti savo šunų.
3. Gyvūno daugintojai paprastai turi ne vienos, o daugelio populiariausių veislių šunis.
4. Atpažinę gyvūnų daugintoją, nepirkite šuniuko tik iš gailesčio, norėdami jį išgelbėti. Toks jūsų veiksmas tik paskatins šį nesąžiningą ir žiaurų verslą.

Įsidėmėkite:
1) Daugintojų veisiami šunys dažnai neatitinka veislės standarto, nėra tiriami dėl paveldimų fizinių ir psichinių ligų. Tokiam gyvūnui augant gali atsirasti psichikos sutrikimai, nebūdingi tai veislei (bailumas, agresija), rimti fizinės sveikatos sutrikimai. Neretai veislinis gyvūnas sukergiamas su mišrūnu, o jaunikliai parduodami kaip veisliniai, nes visi veislės požymiai išryškėja tik gyvūnui paaugus.
2) Dažnai tokie gyvūnai dauginami vadinamuose „šunų fermose“ - laikomi narvuose, antisanitarinėmis sąlygomis, skiriant minimalias lėšas priežiūrai, mitybai, gydymui.
3) Kalės veda jauniklius kelis kartus per metus, o tai kenkia jų sveikatai, todėl išsekintos kalės atsiveda silpnus jauniklius. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, šuniukų imunitetas būna silpnas. Atsiranda pavojus užsikrėsti virusinėmis ligomis, kurių gydymas ilgas, brangiai kainuojantis ir, dėl silpnos šuniuko sveikatos, ne visada sėkmingas. Šunims neatliekamos jokios veterinarinės procedūros: vidaus ir išorės parazitų naikinimas, skiepai. Jaunikliai atskiriami nuo motinos ypač anksti – tai kenkia jų sveikatai ir netgi gali kilti pavojus jų gyvybei.
4) Su tokiais gyvūnas retai bendraujama, todėl šuniukai, kurie pirmas 5-8 savaites praleido tik su savo motina, perkelti į kitą aplinką, patiria didžiulį stresą. Tokia reakcija gali įtakoti rimtų elgsenos sutrikimų atsiradimą: agresiją, baikštumą.
5) Nepasikliaukite pardavėjų įtikinėjimu, kad, įsigiję gyvūną, jo veislės dokumentus, jei tik norėsite, galėsite pasidaryti bet kada. Gyvūno veislės dokumentai – tai įrodymas, jog jo tėvai yra tam tikros veislės atstovai.

Kaip išsirinkti atsakingą veisėją?
Veislinio šuniuko įsigijimas gali būti sėkmingas arba ne: jei nežinosite, kaip atskirti atsakingą veisėją nuo daugintojo ir kokius klausimus užduoti, galite namo parsivežti sergantį šunį, kurį (jeigu šis išgyvens) visą gyvenimą gali kamuos sveikatos bei elgesio problemos.
Iš atsakingo veisėjo įsigytas šuniukas turi kilmės dokumentus. Kilmės dokumentai – tai įrodymas, jog šuniuko tėvai yra tam tikros veislės atstovai, tačiau savaime jie nėra gyvūno deramos išvaizdos ar geros sveikatos garantas. Šiuos dalykus gali užtikrinti tik reikiamų žinių įgijęs veisėjas, atsakingai parinkęs tėvus planuojamai šuniukų vadai.
Įkuriuos punktus reiktų atsižvelgti renkantis veislinio šuniuko veisėją, kad pavyktų išvengti apgaulės:

• Svarbiausia - neskubėkite!
• Pasidomėkite pasirinktos šuns veislės psichologija, priežiūra, būdingomis ligomis. Pasitarkite su specialistais – profesionaliais kinologais, dresuotojais. Jūsų kaimynai, draugai, artimieji, kurie galbūt yra daugelio sričių žinovai ir noriai dalina savo patarimus, nebūtinai bus geriausi jūsų patarėjai šuns įsigijimo klausimais.
• Pasidomėkite veislėjo veikla, reputacija. Patikrinkite, ar veisėjas yra registruotas LR Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir veislės patvirtinimo dokumentus išduodančiame kinologiniame klube. Žinodami veislyno pavadinimą ar veisėjo duomenis, paieškokite informacijos internete. Apsilankykite šunų parodose. Kad išvengtumėte impulsyvaus pirkimo, prieš priimdami galutinį sprendimą dėl veisėjo ir šuniuko, apsilankykite bent 2-3 kituose veislynuose.
• Atsakingi veisėjai tikriausiai turės laukiančiųjų sąrašą. Neišsigąskite ir nesipiktinkite – juk psichiškai stabilaus ir fiziškai sveiko šuns verta palaukti!
• Prašykite, kad veisėjas suteiktų galimybę apsilankyti veislyne ir pamatyti būsimo šuniukų mamą. Šuniukams gimus, būtina apsilankyti dar bent keletą kartų: stebėkite šuniukus, kokioje aplinkoje jie auga, kaip elgiasi, ar atrodo sveiki. Pirmą kartą pamatę šuniukus, įsitikinkite, kad jie žaismingi ir noriai ėda. Jokiu būdu „neužkibkite“ už eilinės frazės „jei nepasiimsite šuns dabar, kitą kartą galite jo neberasti“. Atsakingas veisėjas neturi daryti spaudimo.
• Prašykite, kad veisėjas parodytų kilmės dokumentus su informacija apie keturias protėvių kartas. Jei jame tas pats šuns vardas įrašytas daugiau nei vieną kartą, tai yra kraujomaišos ženklas. Paprašykite, kad veisėjas pasakytų šuniukų kraujomaišos koeficientą ir pasitarkite apie tai su veterinaru.
• Atsakingas veisėjas jums užduos visus klausimus, kuriuos jums uždavėme skiltyje „Ar jums tikrai reikia šuns?“ ir dar daugiau. Jis paklaus, kodėl pasirinkote šią veislę ir atvirai išvardins ne tik veislės pliusus, bet ir minusus. Atsakingas veisėjas privalo pasirašyti šuns perdavimo sutarti, kur abi pusės prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Priminkite tai veisėjui, jei jis nesiūlo to padaryti.
VENKITE veisėjų, kurie reklamuojasi veisiantys daugiau nei tris skirtingas veisles. Taip pat, įsidėmėkite, jog geras veisėjas toli gražu nebūtinai yra tas, kuris veisia daug šunų. Dažniausiai daug veisiamų šunų turintis veisėjas yra tiesiog komercinis daugintojas, siekiantis tik pasipelnymo iš tokios veiklos, bet ne sveikų šuniukų išveisimo. Labai svarbu įsigyti šuniukus iš veisėjų arba savininkų, kurie į savo augintinius žiūri kaip į kompanionus ir šeimos narius, o ne tik gyvūnus, arba - dar blogiau - kaip į pasipelnymo priemonę.
NEPIRKITE šuniuko, jei abejojate dėl veislyno ar situacijos (net ir norėdami išgelbėti gyvūną). Tokiu būdu jūs tik skatinate neatsakingą komercinį šunų dauginimą siekiant tik pasipelnymo iš tokios veiklos.

Ko BŪTINA paklausti veisėjo?

1. Ar galiu pamatyti šuniuką kartu su jų mama?
Stebėkite kaip kalė elgiasi (gal itin baikšti arba agresyvi) – charakterio savybės gali būti paveldimos. Be to, pirmosiomis savo gyvenimo dienomis šuniukai būtent iš mamos mokosi daugybės dalykų – taip pat ir reakcijos į žmones. Jei veisėjas nesutinka parodyti Jums kalės kartu su mažyliais arba matote, kad kalė nepripažįsta mažylių – gali būti, kad tai ne jos šuniukai. Tokiais būdais veisėjas (arba daugintojas) gali jus bandyti apgauti norėdamas parduoti neveislinius šuniukus už veislinių šunų kainą. Taip pat gali būti, kad šuniukų turinti kalė laikoma tokiomis sąlygomis, kokių veisėjas nenori jums rodyti – nešvari, netvarkinga aplinka, kurioje vyrauja nemalonus kvapas, ji nepakankamai maitinama, prastai prižiūrima ir yra blogos išvaizdos, ir pan.

2. Koks šuniuko amžius?
Lietuvoje gyvūnų veisimą reglamentuojantys teisės aktai reikalauja, kad jaunikliai būtų atskiriami nuo kalės ne jaunesni kaip 8 savaičių amžiaus. Atskyrus jaunesnius šuniukus kyla pavojus jų sveikatai, stabiliai šuns elgsenai ateityje ar net gyvybei. Kilmės dokumentus išduodančios kinologinės organizacijos savo taisyklėse taip pat reguliuoja, nuo kada šuniukas gali būti atskirtas nuo mamos. Mažų, dekoratyvinių veislių šuniukus rūpestingi veisėjai neretai nori laikyti pas save ir dar ilgiau.

3. Koks kalės amžius, kiek vadų ji turėjo ir kada buvo paskutinė vada?
Kalė negali būti kergiama jaunesnė nei 18 mėn. ir vyresnė nei aštuonerių metų. Gimus šuniukams, kitas kergimas gali būti tik po 8 mėnesių. Kalėms nerekomenduojama vesti šuniukus daugiau nei šešis kartus per gyvenimą.

4. Ar šuniuko tėvai buvo ištirti dėl genetinių ligų?
Patikrinkite, ar veisėjas atliko visus būtinus/įmanomus sveikatos testus jūsų šuniuko tėvams ir paprašykite pateikti dokumentus, įrodančius, kad tėvai sveiki bei tinkami veisti. Pasidomėkite, kokios genetiškai paveldimos ligos būdingos veislei, kokius sveikatos tyrimus būtina ir kokius rekomenduojama atlikti. Jei veisėjas neatliko privalomų sveikatos testų, paprašykite paaiškinti, kodėl (gali būti pateisinamų priežasčių). Patariama tai padaryti dar prieš einant apžiūrėti šuniukų, nes juos pamačius, proto balsą gali nugalėti širdis. Jei veisėjas nepateikia pažymų apie tam tikrai veislei būdingų genetinių ligų tyrimus ir neturi argumentuoto pasiaiškinimo, kreipkitės į kitą veislyną. Jei jums neužtenka žinių įvertinant duomenis, kreipkitės į veterinarą, kuris paaiškintų tėvų sveikatos būklę nurodytą jų kilmės dokumentuose.

5. Kiek socializacijos ir kokios patirties šuniukas turėjo iki šiol?
Geriausia, kai šuniukas yra auginamas namų aplinkoje, šalia žmonių ir standartiškai namuose vykstančių įvykių bei triukšmo. Jei planuojate įsigyti šuniuką iš veisėjo, kuris veisia ir augina šuniukus voljere, nesuteikiant jiems galimybės patirti kasdieninių natūralių įvykių, turite žinoti, kad tokiam šuniukui gali prireikti intensyvaus jūsų darbo siekiant jį tinkamai socializuoti ir užtikrinti, kad jūsų augintinis gebės reaguoti į įvairias gyvenimo aplinkybes be agresijos, susierzinimo ar kitokios neigiamos reakcijos. Jei šuniukas nuo pat pirmųjų savaičių yra tinkamai socializuojamas, turėjo galimybę susipažinti su įvairiais daiktais, garsais, kitais šunimis ir žmonėmis, toks šuniukas turės daugiau pasitikėjimo aplinka, nei tie, kurie tokios galimybės neturėjo. Todėl labai svarbu žinoti kaip jūsų šuniukas gyveno pirmas 8 savo gyvenimo savaites. Atminkite, kad dažniausiai pasitaikančios suaugusio šuns elgesio problemos (tokios kaip agresija, baimė, problemos paliekant augintinį vieną namuose ir pan.) atsiranda pas šunis, kurie vaikystėje neturėjo arba turėjo mažai kontakto su žmonėmis, ir jiems būtinos socializacijos.

6. Ar šuniukai buvo dehelmintizuoti?
Veisėjas turėtų pradėti šuniukų dehelmintizaciją nustatytu laiku ir tinkamais intervalais. Nepamirškite, kad kirmėlės jaunam šuniukui gali tapti gaišimo priežastimi.

7. Ar šuniukai jau buvo vakcinuoti?
Šuniukai vakcinuojami dviem etapais: pirmą kartą - 8 savaičių amžiaus (vakcina saugančia nuo virusinių ligų) ir antrą kartą - sulaukę 12 savaičių amžiaus (pakartotina vakcina prieš virusines ligas ir prieš pasiutligę). Veterinarijos gydytojai rekomenduoja, kad po pirmos vakcinacijos šuniukas į naujus namus būtų atiduodamas praėjus tik 2 savaitėms. Stresas dėl aplinkos pakeitimo, nepraėjus šiam laiko tarpui, gali sutrukdyti šuniukui po vakcinacijos sudaryti imunitetą. Vėliau šunys vakcinuojami kiekvienais metais vieną kartą.

8. Ar šuniukai atrodo sveiki?
Atkreipkite dėmesį, ar šuniuko akys, ausys, išangė yra švarūs, kailis gražus, be žaizdų ar šašų. Stebėkite, ar šuniukas pakankamai aktyvus, domisi aplinka. Jokiu būdu neimkite sergančio šuniuko. Kokiu maistu šuniukas buvo šertas? Atsakingas veisėjas noriai papasakos, kokiu maistu derėtų šerti šuniuką, kad būtų patenkinti visi jauniklio mitybos poreikiai ir išvengta sveikatos sutrikimų.

9. Ar galėsiu grąžinti šuniuką, jei jis nepateisins mano lūkesčių?
Kokiais atvejais šuniukas gali būti grąžinimas veisėjui turi būti aptarta šuns perdavimo sutartyje. Įsigijus augintinį, rekomenduojame per 48 valandas nuvežti jį į veterinarijos kliniką bendrai apžiūrai ir patikrinti ar šuniukas yra sveikas. Paklauskite, kokia veislyno politika dėl ateityje galinčių iškilti šuns sveikatos problemų. Geras veisėjas paprašys, kad jį informuotumėte apie svarbias sveikatos problemas ir atsižvelgs į jas planuodamas tolimesnį veisimą. Atsakingas veisėjas pasiūlys jums ateityje reikalingą pagalbą ir pasirašys šuns perdavimo dokumentą (nuoroda). Jei, įsigijus šuniuką, paaiškėtų, kad jis neatitinka įsigijimo dokumentuose nurodytų sąlygų (pvz. atsiradus sveikatos problemoms), visuomet turėsite galimybę pareikalauti, kad veislynas prisiimtų atsakomybę ir kompensuotų patirtas finansines išlaidas. Įsidėmėkite - nesant jokio šuns perdavimo dokumento išsireikalauti kompensacijos už sergantį ar nugaišusį gyvūną yra labai sunku, o dažniausiai – neįmanoma.

10. Ar šuniukas užregistruotas kilmės dokumentus išduodančioje įstaigoje?
Šuniuko registracijos ir kilmės dokumentus atsakingas veisėjas turi perduoti naujajam savininkui. Atkreipiame dėmesį: dokumentai negali būti „padaryti ar perduoti vėliau“! Naujojo savininko vardas ir pavardė turi būti įrašyti šuniuko kilmės liudijimo originale. Atkreipkite dėmesį ir į šuns vardą - visų vienos vados šuniukų vardai turi prasidėti ta pačia raide.

11. Ar veisėjas domisi, kaip rūpinsitės naujuoju augintiniu?
Atsakingas veisėjas turėtų užduoti daug klausimų, norėdamas įsitikinti, jog jūsų namai tinkami šuniukui. Geras veisėjas pasiūlys kreiptis iškilus klausimams, ieškant patarimo. Jei veisėjas nieko neklausinėja, gali būti, kad šuniuko likimas jam nerūpi, o svarbiausia jam - pelnas. Siekdamas greito ir kuo didesnio pelno toks veisėjas gali elgtis nesąžiningai.


P.S. nepamirškim mylėti ir savo beveisliukus :)
Straipsnio šaltinis http://noriusuns.lt/kas-yra-daugintojas http://noriusuns.lt/kaip-issirinkti-atsakinga-veiseja

https://www.youtube.com/watch?v=_uy-q1olxTk