Aro Ištrūkimas

Gal pirmadienis. (tiksliai nežinau ;) ) Aš kaip ir kėkvieną akimirką esu pririštas prie būdos... Pamačiau šunį. Didelį ir juodą. Nu kai matau kaip bėgioja kiti šunys aš jiems pavydžiu,jie mane erzina. Traukiojau ,traukiojau tą lenciūgą,kol galiausiai jis nutrūko.... O jūs nė neįsivaizduojat ,kaip aš jaučiausi! Juk laisvė!! M.. kaip myliu šį jausmą. Tai gi bėgau link šuns,kol galiausiai pribėgau tvora. Vartai uždaryti... Ką daryt??
Na laikos juk protingi šuo. pribėgau prie vartų, radau didžiausią tarpą ir ką jūs manot?? Dar truputį pakasiau sniegą ir.. .Laisvė!! Jį sekiojau.
Galiausiai pamačiau iš namų išeinant vieną šeimos narį,jis ėjo į mokyklą su draugu. Jis pasakė tėvam,kad aš pabėgau ir jis mane uždarė kieme. Tada jis nežinodamas pro kur pasprukau uždarė kieme. Kai jis paėjėjo aš vėl išlindau pro tvorą ir jį sekiau iki autobuso stotelės. Jo tėvai nežinojo,kad vėl pasprukau,tai gi visiškai ramiai pusryčiavo. Išėję manęs pririšti ,manęs nerado :P Tačiau neužilgo grįžau. Šeimos galva vaikščiojo po kiemą, aš sekiojau paskui jį. Aš esu kulturingas šuo . Tačiau vėl pabėgau. O jau kai grįžau tada mane pririšo. Ir dbar lig šiol esu prie būdos. Patiko tada lakstyti. Seniau neleisdavo lakstyti,nes tvoros nebuvo. O dabar pats pasprukęs buvau. Šeimininkai aišku pyko.. Bet juk aš šuo ;) Juk čia linksmybės, kaip ir Bertos nuotykis su višta ;))