Maksas naujuose namuose

Tikslios datos nepamenu. Galbūt 2008 Birželio pabaiga. Nežinau kaip aš atsidūriau miške. Nežinau kiek laiko ten buvau. Gulėjau griovyje netekęs vilties ir nežinodamas kiek dar būsiu gyvas. Mažas ,sušalęs, niekam nereikalingas šuniukas. Staiga išgirdau,kaip mašina netoliese sustojo. Bijojau. Šalia manęs atėjo žmogus ,bet jis manęs nematė, aš nesirodžiau-nedrįsau. Visas drebėjau, todėl mane tas žmogus (mano dabartinės šeimos narys) pastebėjo ir paėmė į savo glėbį. Nežinojau kas bus toliau, bet tuo metu man buvo šilta. Įsėdę į mašiną jie mane parsivežė NAMO. Ten iš karto mane į glėbį pasiėmė mergaitė(šeimininkė) ir jos draugai. Visi ėmė mane glostyti ,meiliai kalbinti. Tuomet supratau,kad čia visi mane mylės. Po to ji mane nusinešė į namą ir surado man dėžę kurioje leisiu pirmąsias dienas naujuosiuose namuose.
Šeima visur mane vežiojasi, nors nevisada man tai patinka. Nes kartais supykina. Bet mano šeimininkė kuo galėdama man padeda. Todėl esu laimingas.