Man nebaisios jokios krizės

Esu vardu Džiazas - todėl, kad mano šeimininkė mėgsta tokią muziką. Aš labiau mėgstu ramią klasikinę. Turiu pravardę - Skersys. Todėl, kad turėjau atitekti tokiai Skersių šeimai, bet jie paskutinę akimirką manęs - be galo protingo, žingeidaus ir išdidaus - atsisakė. Ir labai gerai! Dabar gyvenu savo name (šeimininkė tik grįžta po darbo čia pernakvoti ir truputį su manimi pažaisti), turiu didelę pievą ir gražų beržynėlį netoli namų, turiu porą neblogų kaimynių, kurios rodo man išskirtinį dėmesį, turiu daug laisvės ir ...kasdien sočiai bei skaniai maitinuosi.
Puse ausies girdėjau, kad dabar visi bijo kažkokios Krizės. Gal tai bjauri pasipūtusi katė, o gal pikta tetulė, rėkianti - "patraukit nuo manęs greičiau savo šunį". Bet man ji - nė motais! Ir mano šeimininkei - taip pat! Kokia gali būti krizė, jei mes su šeimininke turime vienas kitą, einame kasdien pasivaikščioti, kvėpuojame tyru oru, nė su kuo nesipykstame, pasiilgstame vienas kito, labai gražiai pasišnekame, "nusiimame" visus stresus, draugiškai pasidaliname vištos kulšį (man - mėsytė, šeimininkei - kauliukai), smagiai padūkstame, nuvažiuojame prie jūros, kartu žiūrime TV laidas apie gyvūnus....
Tad, jei jus ir puola kažkokios krizės, įsigykite tokį pat Džiazą Skersį, ir visos blogos nuotaikos išdulkės, kaip smėliukas iš mano kailio...