Klikeris (1 dalis)

KLIKERIS

Dabar, kai jau turite klikerį, turbūt užduodate sau klausimą, kaip jis veikia ir ką juo galima daryti. Prietaisas atrodo taip paprastai, kad net sunku patikėti, jog juo galima valdyti tokius didelius gyvūnus kaip banginiai, mažiukus kaip tropinės žuvelės ir visus, kurie yra tarp jų. Dėka šio nedidelio instrumento, zoologijos soduose, delfinariumuose, o dabar ir šunų mokyklose, gyvūnai be prievartos sužino naujas elgesio formas.

Kaip tai veikia: Iš esmės, klikeris – tai žodžių junginio „geras berniukas“ sutrumpinimas. Jis gyvūnui išskiria tą momentą, kuriame norimas veiksmas gavo patvirtinimą. Elgesio fiziologai, kurie naudojo šį prietaisą elgesio formavimui, vadina jį antriniu paskatinimu. Pirminis paskatinimas – tai daiktai, dėl kurių šuo dirba (maistas, vanduo, pagyrimas ir kt.). Antrinis paskatinimas – signalas, kuris surištas su faktišku paskatinimu. Klikeris gali būti susijęs su daugeliu faktiškų paskatinimų, tokių kaip maistas ir žaidimai. Kai tik jis įgyja šias savybes, jo naudojimas tampa praktiškai neribotas.

• Klikeris tiksliai identifikuoja teisingą elgesį. Kadangi klikerio garsas nuskamba greičiau negu žodinis pagyrimas, jis tikslesnis. Tuo metu, kai Jūs sakysite „geras berniukas“, gyvūnas gali įvykdyti norimą veiksmą ir pradėti daryti kažką kita, prieš pagyrimui užsifiksuojant šuns galvoje. Šiuo atveju treneris negali pranešti šuniui, ar jam patinka, kai jis sėdasi arba pašoka ant jo sekunde vėliau.

• Klikeris taip pat gali gerai veikti ir iš nuotolio. Nepraktiška duoti arba mesti skanėstą gyvūnui į nasrus, kai jis atlieka norimą veiksmą. Klikeris sujungia laiką nuo to momento, kai atliekamas norimas veiksmas, ir laiką, kada už tai duodamas paskatinimas. Dauguma trenerių tai vadina stimulo sujungimu.

• Klikeris gali tapti tikru malonumu. Taip pat, kaip žodinė paskata gali pakeisti maisto kąsnelį gyvūnui, klikeris gali motyvuoti gyvūną, kad būtų galima dirbti neturint maisto.

• Klikeris gali atkreipti Jūsų šuns dėmesį nuo faktiško paskatinimo. Kai kurie šunys taip susijaudina pamatę kąsnelį, kad negali išmokti naujų veiksmų jį matant, kol nepateikiamas antrinis paskatinimas.

• Klikeris padeda pažymėti veiksmo pabaigą. Mokant šunį laukimo, klikas parodo, kiek ilgai gyvūnas turi likti vienoje vietoje, kad gautų paskatinimą.

KLIKERIO ĮJUNGIMAS

Pirmas žingsnis, „įjungiant“ jūsų klikerį į darbą, turi surišti jį su teigiamu paskatinimu. Jeigu Jūsų šuo jau žino kai kurias paklusnumo komandas, paprasčiausiai pakeiskite žodinį pagyrimą klikeriu.

Pavyzdys:
1. Pasakote „sėdėt“
2. Šuo atsisėda
3. Klikas ir skanėstas (veiksmų seka labai svarbi)

* Jeigu Jūsų šuo dar nežino jokių komandų, tiesiog spaudinėkite klikerį ir duokite skanėstų. Darykite tai maždaug 20-30 kartų, kol šuo aiškiai nepradės laukti spragtelėjimo.

JŪSŲ PIRMOS KOMANDOS FORMAVIMAS

Kai siūlomas bet koks skanėstas, dauguma šunų jo lauks su nekantrumu. Po kelių sekundžių laukimo, šuo tikriausiai pradės jaudintis ir nerimauti. Jis gali sukioti galvą, šokinėti, gultis, siūlyti leteną. Laukite pirmo dalyko, ką jis pasiūlys. Šiai pirmai pamokai veiksmas, kurį išsirinksite, visai nesvarbus. Jei šuo šiek tiek pasuko galvą, laukite keletą sekundžių ir jis vėl tai pakartos. Klikas ir paskatinimas (toliau K*P).

Tęskite šį procesą ir stebėkite, kaip keičiasi šuns elgesys. Jei jūs tęsite K*P kiekvieną kartą, kai šuo pasuka galvą, veiksmas taps labiau išreikštas. Dabar prieš klikindami pabandykite palaukti sekunde ilgiau. Pabandykite gauti du galvos pasukimus už vieno skanėsto kainą.

Kai tik Jūs gausite aiškiai išreikštą veiksmą (galvos pasukimą), duokite komandą „Pasuk galvą“ iškart prieš tai, kai šuo ruošiasi ją atlikti. Jeigu veiksmas, kurį formavote, buvo letenos pakėlimas, sakykite „pakelk leteną“ iškart prieš tai, kai manote, jog šuo ruošiasi tai padaryti.

Teigiamo skatinimo naudojimas siekiant formuoti veiksmą – žaidimo procesas. Per pirmą bandymą mokykitės atsipalaiduoti ir matyti veiksmus, kuriuos jums siūlo šuo. Jūsų pirmas tikslas – stebėti, kaip keičiasi šuns elgesys ir matyti, kaip klikeris padeda atpažinti teisingus atsakymus.

Atkreipkite dėmesį: tinkamas skanėstas yra tas, dėl kurio jūsų šuo aktyviai dirbs. Kąsneliai turi būti maži, kad šuo galėtų juos praryti iš pirmo karto. Tinkamesni minkšti produktai, pavyzdžiui sūris, virtos kepenys, vištiena, dešrelės ir kt.

KOMANDOS IR SIGNALAI

Įprasto mokymo metu, komanda duodama per prievartą pastatant šunį į reikiamą padėtį. Dirbant šiuo metodu, gyvūnas yra priverstas paskirstyti dėmesį komandos įsiminimui, veiksmo išmokimui. Akivaizdu, kad išspręsti problemas galima mokant komandų atskirai. Kadangi komanda be veiksmo yra betikslė, būtų protinga pirma mokyti veiksmo, o tik vėliau įvesti komandą. Tuo metu, kai tai gali atrodyti logiška, tokios koncepcijos reikšmė gali pasirodyti keista. Kaip galima išmokyti veiksmo neduodant komandos? Jeigu mokoma tylint, kaip komanda gali tapti susijusi su veiksmu?

Prieš šios koncepcijos keistumui priverčiant jus jos atsisakyti, prisiminkite, kaip jūs atlikote savo pirmąjį kliką ir suinteresuotą komandą. Jūsų pirma užduotis buvo išsirinkti veiksmą (pavyzdžiui galvos pasukimą) ir skatinti kiekvieną jo atsiradimą. Po kelių pakartojimų jūsų šuo pradėjo pastoviai siūlyti šį veiksmą. Kai veiksmas tapo užtikrintas, jūs įvedėte komandą prieš tai, kai manėte, jog įvyks norimas veiksmas. Kadangi jūs bandėte šį metodą, tikriausiai pajutote, jog veiksmo mokymas be komandos ištarimo yra pakankamai lengvas. Vis dar galvojant apie koncepciją, šiaip ar taip jūs jautėte, kad visa tai nepaprastai neteisinga. Šios problemos sprendimo būdas gan paprastas – baikite apie tai mąstyti, o tiesiog tai darykite.

GULĖT

Šuo gali būti bet kokioje padėtyje, o jūs sėdite prieš jį ant grindų.

1. Prineškite skanėstą prie šuns nosies ir lėtai jį padėkite ant grindų tarp letenų po krūtine. Kadangi nosimi jis siekia skanėsto, šuo turi šiek tiek susikūprinti – K*P. Pakartokite šį pratimą kelis kartus, kol jis neseks jūsų rankos link žemės. Jeigu kas nors neišeina, neutraliu balsu pasakykite „ne“ ir kartokite viską iš pradžių.

2. Kai jūsų šuo pradės pastoviai sekti jūsų ranką link žemės, pridėkite antrąją veiksmo dalį. Prispauskite savo ranką prie žemės ir laukite, kada šuns nosis prilies ranką. Kai tik tai įvyksta, pradėkite traukti ranką su skanėstu palei žemę link savęs. Šuns nosis sekios skanėstą. Jeigu po šito šuo palenkia vieną arba abi priekines kojas – K*P. Bandykite išmokyti jį, kaskart vis labiau prisilenkiant prie žemės. Nebandykite išgauti pilną veiksmą per vieną kartą. Pasitenkinkite mažu progresu. Jeigu šuo kelia savo užpakalį, sakykite „ne“ ir bandykite iš naujo.

3. Kadangi jūsų šuo tiesiasi vis toliau ir toliau, galiausiai jis atsigula – K*P. Kadangi šuo iš viso šito gauna naudą sau, jis pradeda labiau jumis pasitikėti, todėl procesas greitėja. Dabar, prieš klikinat, palaukite keletą sekundžių šuniui gulint. Jeigu jis pašoka, sakykite „ne“ ir bandykite vėl. Šį pratimą kartokite 10-20 kartų iš eilės. ATKREIPKITE DĖMESĮ: Jei šuo pašoka po kliko, būtinai duokite skanėstą. Atminkite, kad klikeris veikia norint pabaigti veiksmą. Po kliko pratimas laikomas baigtu.

4. Dabar, kai šuo gali laisvai atsigulti sekant skanėstą, uždavinį pasunkinkite. Skanėstą prikiškite prie nosies ir greitai jį paslėpkite už nugaros. Jei šuo juda norėdamas paimti skanėstą, sakykite „ne“ ir bandykite vėl. Taip erzinkite šunį kelis kartus. Jei matote, kad jis daro bent kažkokį bandymą atsigulti, iškart K*P. Jeigu jis ir toliau bando sukiotis jums už nugaros, keliems kartams grįžkite į 3-čią punktą. Kai tik veiksmas vėl taps nuoseklus, vėl pradėkite „erzinti“. Per kiekvieną „erzinimą“ duokite šuniui po 20 sekundžių, kad pagalvotų apie galutinį veiksmą. Jei jūs pakankamai atidirbote veiksmą, būsite maloniai nustebinti, kai po vieno „erzinimo“ šuo ims ir atsiguls. Jeigu šuo atkakliai nesigula, nebijokite grįžti atgal tam, kad atšviežinti atmintį. Skatinkite bet kokį bandymą atsigulti, tarkim letenų sulenkimą arba lenkimosi pradžią. Nesistebėkite, jeigu šis procesas užims keletą pamokų. Su kiekvienu naujai išmoktu pratimu, naujų veiksmų atidirbimas vyks vis greičiau.

5. Kai tik šuo pradeda gultis kiekvieną kartą jums jį erzinant, pradėkite sakyti „gulėt“. IŠKART PRIEŠ TAI, kai jis tai daro K*P.

6. Dabar atsistokite ir atidirbkite seką iš naujo. Skanėstą kiškite prie nosies ir sakykite „gulėt“. Jeigu šuo gulasi – K*P. Jeigu atrodo, kad jis pamiršo veiksmą, kalis kartus veskite jį link žemės, o po to pabandykite savo erzinimo taktiką iš naujo. Šioje stadijoje jūsų tikslas yra priversti šunį gultis po komandos, net jeigu jūs stovite.

7. Pradėkite dirbti su nepastoviu paskatinimu. Paprastas būdas varijuoti paskatinimais yra apdovanoti šunį už ilgesnį arba trumpą gulėjimą. Kitas būdas yra duoti papildomą paskatinimą už geresnį darbo atlikimą. Kadangi klikeris veikia kaip veiksmo užbaigimas (signalas, perduodamas kliku) jūs galite lengvai priversti lūkuriuoti.

8. Pradėkite formuoti naują veiksmą. Jei jūsų šuo jau žino komandą „balsas“, „duok leteną“ arba „pasuk galvą“, pabandykite paguldyti šunį ir atlikti jau žinomus pratimus arba išmokti naujų.

9. Pamažu nebenaudokite klikerio, kai tik pratimas teisingai įsilies į gyvūno elgseną. Klikeris – pirmiausia statybos priemonė, kuri turi būti naudojama, kai tai neišvengiama formuojant šuns elgesį. Kartais būna nepraktiška klikinti per varžybas arba kito realaus darbo metu. Šiose situacijose girkite šunį. Šie pratimai gali būti pagrindu ir pramoga jums ir jūsų šuniui. Tuo pačiu metu įprasta dresūra, kur naudojami pastūmimai, timptelėjimai ir kiti mechaniški veiksmai, gali kontroliuoti veiksmus, bet jų praktiško panaudojimo spektras yra ribotas. Naudojant kliką, kad pasakyti „Taip, daryk tai iš naujo“ ir paskatinti veiksmą, jus riboja tik fantazija, fizinės ir protinės jūsų šuns galimybės.

Norint praplėsti jūsų šuns repertuarą, pabandykite šį naują veiksmą.

TEISINGAS KOMANDOS DAVIMAS

• Duokite komandą tik vieną kartą. Komandą kartojant daug kartų, pvz. „sėdėt sėdėt sėdėt sėdėt sėdėt“ galiausiai primoko šunį vykdyti komandą tik iš dešimto karto.

• Nėra jokio reikalo rėkti komandą ar kalbėti pakėlus balsą. Kai kuriems jautriems šunims garsi komanda gali atrodyti kaip barimas.

• Šuo gali reaguoti į žodinę komandą arba vizualų signalą vienodai laisvai. Mokant vizualiu signalu parodykite jį prieš duodant komandą.

• Kai tik pridedate komandą, baikite skatinti nenorimą veiksmą. Jūsų tikslas yra pranešti šuniui, kad jis turi daryti tai, ką jam sakote.

• Vienam veiksmui jūs galite turėti daug signalų (žestas, švilpimas, komanda). Kiekviena komanda turi skirtis nuo kitos.

Kai kurios pagrindinės taisyklės K*P ir mokymui su paskatinimu.

• Jei komanda atliekama blogai, apgalvokite savo kriterijus ir peržiūrėkite veiksmą nuo pat pradžių. Ankstyvose veiksmo formavimo stadijose, šuo lengvai gali tapti prislėgtas dėl besikartojančių nesėkmių. Jūsų kriterijų nužeminimas leis gyvūnui grįžti prie teisingo kelio. Kai tik veiksmas vėl gerai atliekamas, pamažu kelkite savo kriterijus.

• Bandykite padaryti šachą ir matą (du veiksmai už vieną paskatinimą). Jei jums pavyksta ne iš karto, bandykite vėl. Šunys, su kuriais buvo dirbama šiuo metodu, dažnai gali įvykdyti ilgų veiksmų virtinę net ir nesant faktiškam paskatinimui.

• Nebijokite mokyti veiksmų tiesiog dėl pramogos. Jūsų įgūdžiai ir laiko pasirinkimas gali tik gerėti praktikos dėka. Mokymo gudrystės gali būti naudingos ir ugdys jūsų bei jūsų šuns patirtį.

ĮŽANGA: susipažinkime su klikeriu

Taigi, jūs turite šunį ir norite pradėti jį dresuoti. Tada ši knyga kaip tik jums ! Aš manau, kad jums patiks dresuoti šunį klikerio pagalba. Esu įsitikinusi, kad este sužavėti Karen Praior knyga, bet nelabai pasitikite savimi, todėl nežinote nuo ko pradėti. Aš su malonumu pasidalinsiu su jumis savo patirtimi. Papasakosiu, kaip galima dresuoti klikerio pagalba namų sąlygomis. Apie ką ši knyga ? Ši knyga apie tai, kad dresūra yra džiaugsmas ne tik dėl šuns, bet ir dėl jūsų, dresūra – tai teigiamas emocijų šaltinis. „Neprievartinė“ dresuotė tinka ne tik įvairaus amžiaus šunims, bet ir įvairioms veislėms.

Treniruotėms mes turime viską, bet vis tik įsitikinkime, kad nieko nepamiršome. Ir taip:

-šuo (kaip gi be jo?) – turi būti alkanas ;

-gardumėliai šuniui – maži gabaliukai, kurių paprastai negauna pusryčiams ,pietums, vakarienei. Jokių būdu neduokit šuniui sauso maisto ,šuniui skirtų sausainių, kurie yra kramtomi. Idealus gardumėlis būtų nesūrios dešrelės ar sūris, jie plačiai vartojami dresūroje. Sūrus maistas šuniui kenkia. Jei netingite, paruoškite vištienos ar kepenėlių. Skanėstus laikykite vienoje pusėje. Jis turi būti susmulkintas mažais gabalėliais, kad šuo prarytų ir greit nepasisotintų, bet ne taip smulkiai, kad delne ištyžtų ;

-vieta skirta dresūrai. Pradžiai niekur toli neikime, pradėkime namuose. Patartina, kad namų aplinka būtų rami ir tyli treniruotėms. Sunkiausia yra pati pradžia, šuniui reikia padėti susikaupti užduočiai. Jei turite kelis šunis, dirbkite tik su vienu iš jų. Kitus šunis išveskite kitur, kad nesmalsautų „treniruočių aikštelėje“ ;

-antkaklis (geriausia odinis ar nailoninis, bet nesmaugiamasis), lauke – pavadėlis su prailgintoju;

-indelis šuns maistui. Dubenėlis turi būti lengvas nedūžtantis, nelabai mažas.

-klikeris ar kažkas panašaus į jį. Puiku , jei pasisektų nusipirkti, kad garsas būtų minkštas. Paspaudus klikerį, garsas nedirgintų jūsų nervų, nes šuniui garsas nesvarbus;

-gera nuotaika ir kantrybė. Iš pradžių sutarkime, kad be geros nuotaikos į treniruočių aikštelę neisite.

Ir taip galime pradėti treniruotę. Pradžiai šunį supažindinkite su klikeriu. Paruoškite 25 gabaliukus skanėstų, padalinkime į penkias dalis ir padėkime ant stalo ar lentynos. Dubenėlį padėkite ant grindų taip, kad jums būtų po ranka, kad skirtasis skanėsto gabalėlis už pagyrimą, taikliai įkristų į indelį.

Paimkime penkis gabalėlius gardėsio į kairę ranką, o į dešinę klikerį (jei dešiniarankis) ir pakviečiame šunį. Pirmiausia įsitikinkime ar šuo alkanas, ar patiks paruošti gabaliukai premijai. Metam į dubenėlį pirmąjį gabalėlį, šuo suvalgo, metam sekantį.... Taip mes atsisveikinam su penkiais pirmaisiais gardumėliais. Po to padarykite trumpą pertraukėlę, vėliau imame dar penkis gabaliukus gardėsio, supažindinam šunį su klikeriu. Pokštelėkite juo ir tuoj pat meskite gabalėlį į dubenėlį. Klikeris – premija (tiesiai į dubenėlį), netrukus sekantis gabalėlis klikeris- premija- dubenėlis. Taip dingsta visi penki gardėsio gabalėliai. Vėl padarykime trumpą pertraukėlę. Imam trečią krūvelę į ranką. Kartojam pratimą „klikeris- premija“, po pauzės kartojam tą patį su ketvirta krūvele. Paprastai šuniui užtenka suprasti skirtumą tarp klikerio ir premijos.

Penktą krūvelę panaudosime, kad įsitikintume. Imame gabaliukus į ranką, bet ne pokštelim klikeriu ir nemetam gardėsio į indelį. Stebim, laukiam ar šuo nenuvils jūsų, nenusisuks ir nenueis kur kitur. Ir štai kviečiame! Jeigu šuo susidomėjo ir klausiamai žiūri: „kur gi premija?“ arba pribėgo – meskite gardėsį į indelį. Ir vėl tapkim abejingais , kad šuo susidomėtų kuo nors kitu – ir kai tik susidomės,- pašaukite. Šuo atsiliepė – meskite gabaliuką į dubenėlį. Taip kartokite, kol neliks gardėsių.

Na pirmam kartui gana. Treniruotė turi būti trumpa. Šį pratimą galima kartoti kelis kartus per dieną. Pasistenkite, kad treniruotė truktų nors dvi valandas !

Per sekančią treniruotę pakartokite šiuos etapus dar kartą, bet kitame kambaryje. Kai pakartosite visuose kambariuose, eikite į lauką. Lauke turi būti rami aplinka, o šuo su pavadėliu. Pažintis su klikeriu truks ne mažiau dviejų dienų. Jei šuniui reikia mažiau laiko sustokite, labai skubinate įvykius, tai daugiau pakenks nei duos naudos.

Jei šuo reguoja į klikerį (pradeda ieškoti premijos ) – reiškia galime keliauti toliau.

PAMOKA: „ATSISAKYMAS NUO PREMIJOS – GARDĖSIO„

Kaip ir praeituose užsiėmimuose nepamirškite pagrindinių taisyklių :

a)naujų dalykų mokomės tylioje ir ramioje vietoje. Geriausia užsiiminėti namuose ;

b)ruošiam 5x5 gabaliukus gardėsių ;

c)prieš treniruotę viską apgalvokite, kaip reikės dirbti toliau, galima rašyti dienoraštį ;

d)pamoką galima užbaigti anksčiau, jeigu jus netikėtai pajutote,kad užduotis „prasiveržė“, šuo nenuvylė, patenkino visus jūsų lūkesčius. Tokiu atveju premija būtų, jei padūksite su šunimi kartu. Treniruotę galime sustabdyti , jei jaučiate, kad jums kažkas nepavyksta (jaučiate nusivylimą ar pyktį ) arba šuo pavargo. Tuo atveju šuniui duokite pačią lengviausią užduotį, kurią įvykdys 100% , paskui pašaukite ir duokite gardėsį. Šiuo atveju palaikysim šuns susidomėjimą treniruotėmis. Bet kuri pamoka turi baigtis tik teigiamai, kai šuo nori dirbti. Pavargęs šuo pradeda daryti klaidas ir mokosi jas daryti. Jūsų užduotis padaryti taip , kad reikalavimai šuniui neviršytų jo galimybių.

Pradėsim treniruotę su klikerio garsu. Išmoksim stebėti šunį ir laiku pašaukti.

Pratimo tikslas : įskiepyti šuniui, kad vogti ar prašyti-maldauti skanėsto nereikia. Apdovanojimas bus duotas už sąžiningai ir gerai atliktą darbą. Kaip paaiškint šuniui tai ? Mes išmokinsim šunį atsisakyti premijos , bet ta pačia premija šunį apdovanosime. Treniruotei bus reikalingi 25 gabalėliai gardėsio , klikeris ir dubenėlis.

Ką gi, pradedam. Kairėje rankoje penki gabaliukai gardėsių , o dešinėje – klikeris. Dvi rankos sulenktos per alkūnes ir ištiestos link šuns. Stebėkite, kad rankos butų viename lygyje ir atstume nuo šuns. Neslėpkim rankos su gardėsiais ir nekaišiokim prie šuns nosies. Kitais žodžiais tariant, mūsų rankos turi būti tokioje padėtyje lyg ant nematomos klaviatūros. Po kaire ranka ant grindų stovi dubenėlis , į kurį po klikerio graso kris premija.

Pakišam ranką su gardėsiu šuniui po nosimi – tegu šuo susidomi ( šuo neturi pasiekti gardėsio ). Susidomėjo ? Gerai ! Dabar pasiruoškite naudoti klikerį už atsisakymą. Ir štai jus susiduriate pirmą kartą su tuo , kad viskas priklauso nuo to kaip jūs gerai suprantate – už ką ir kada pokštelėt klikeriu. Iš čia seka, kaip dažnai pokšėsite klikeriu, ir kaip greitai šuo supras, ko iš jo norite. Nuo to priklauso kaip greitai šuo mokosi.

Šuo labai domisi jūsų ranka – uosto, kandžioja , griaužia , liečia savo letena , stengiasi ištiesinti delną ir pasiimti gardėsį. Nereaguokite, laukite mažiausio atsitraukimo , ir kai tik šuo atsisako buvusių veiksmų , pokštelėkim klikeriu – vienas gabaliukas gardėsio krenta į dubenėlį. Šuo suėda ir vėl puola prie rankos su gardėsiais. Vėl laukim atsitraukimo ir spustelėkim klikeriu. Jei jūs spustelėsite laiku , šuo greitai supras ką reikia jam daryti. Pradžioje šuo labai greitai pradeda atsisakyti , o vėliau – dėmesio !, - šuo parodo, kad jam visai neįdomi ranka su gardėsiais, jų visai nėra. Čia ir yra atsisakymas. Už tai reikia pokštelėt klikeriu ir duoti premiją.

GALIMOS PROBLEMOS: šuo neatsisako

Iš tikrųjų atsisakinėjo , bet jūs tai pražiopsojot (nepatebėjot ir laiku nepaspaudėte klikeriu ), pradžioje atsisakymas – akių nukreipimas nuo rankos ir nosies pasukimas nors minimaliai į šoną nuo gardėsio , tai ir yra atsisakymas .

Ko nereikia pamiršti : kriterijus mes didiname palaipsniui. Jeigu su pirmąja krūvele gardėsių mes atsisveikiname, kai šuo nukreipia akis nuo jų , su antra krūvele atsisveikiname , kai šuo savo nosį nusuka , su trečia – parodo pasibjaurėjimą , su ketvirta – padaro žingsnį atgal , su penkta – padaro tokį įspūdį , kad visai nėra jokių gardėsių. Pavyzdžio schema yra labai sąlyginė , stebėkite šunį. Prieikite prie jo individualiai ir nepamirškite kviesti kaip galima dažniau.

Jei jus sėdėsite ir lauksite : kada gi šuo nueis nuo rankos – tai neteisinga. Taip, kada nors šuo nueis , bet prarasite daug laiko ir koks bus abiejų rezultatas ?

Jeigu jus norite įvesti naują komandą , kuri leistų šuniui imti maistą , įveskite ją tada, kai su atisakymu nebus jokių problemų. Bus geriau, jei pirmame etape jus susikaupę stebėsite šunį ir klikerio garsą, tada viskas gausis automatiškai – truputį galite atsipalaiduoti ir įvesti komandą : „imk“ arba „ paimk „ – bet kuris žodis , kuris šuniui reikštų , kad galima paimti premiją. Komandą duoti privalote ne anksčiau klikerio garso ir ne vėliau , kai gardumėlis bus jau dubenėlyje.

Kai šuo tikrai pradeda atsisakinėti nuo premijos iš sugniaužto delno , mes pereinam prie kito etapo : komplikuojame užduotį. Šiek tiek atveriam delną. Pradžioje užtenka padaryti tarpus apie vieną centimetrą. Svarbiausia , kad šuo negalėtu pavogti – duokit garsą su klikeriu ir meskite premiją į dubenėlį. Jei bus progresas , atveriam delną labiau , kol pasieksite etapą , kada šuo nė nemėgins vogti , net tada, kai delnas bus ištiestas.

Kai šis etapas bus baigtas , galima įvesti dar vieną sudėtingesnį pratimą. Įdėkite gardumėlį į plastikinį indelį ir padėkite ant bato nosies vidury kambario , lai bus „provokacija „ šuniui. Taip pat plastikinius indelius su gardėsiais galima išdėlioti lauke. Svarbiausia – nepamiršti įvedinėti vis sudėtingesnes užduotis, situacijas ir negailėti klikerio .

Išvada : šuo neima maisto iš atidarytos dėžutės , kuri randasi ant grindų ir nečiumpa jums už rankos dantimis.

PRATIMAS - AKIŲ KONTAKTAS (pav.)

Pas visus šunis( pas suaugusius, niekada nelankiusius mokyklos, taip ir pas jauniklius) sugebėjimas susikoncentruoti yra labai ribotas. Šunys, nesugebantys ilgai susikoncentruoti, greitai pavargsta, lengviau išsiblaško ir nekontaktuoja su šeimininku. Tol kol šuo nežiūri jums į akis, gali išdarinėti bet ką ir vaidinti kurčią. Visos jūsų komandos, lyg tuščias garsas šuniui. Tam, kad išvengti šios problemos, reikia išmokinti šunį sutelkti dėmesį. Egzistuoja specialūs pratimai akių kontaktui lavinti. Apie tai dabar ir papasakosiu.

Kaip jau ir įprasta, mum prireiks alkano šuns, klikerio, 5X5 gabaliukų skanėstų (premijos), indelio. Pirmuosius penkis skanėstų gabaliukus paimame i vieną ranką, klikerį į kitą. Šuo gali stovėti betkurioje padėtyje. Visiškai nesvarbu jis sėdi, stovi ar guli, svarbiausia, kad šuo galėtų pažiūrėti jums į akis. Patarimas būtų nekviesti šuns pravarde ar pašvilpimu. Iš esmės žiūrėjimas į akis yra instinktyvus dalykas (prašant leidimo). Net jauni šuniukai suvokia, ką reikia daryti norint gauti gabalėlį skanėsto.

Jeigu jūs užsiiminėjate su jaunu šuniuku, galite atsistoti keturiomis ant kelių, kad būti arčiau šuns- taip jam geriau. Jeigu šuo suaugęs, galite stovėti, tačiau, jeigu šuniui patiks šokinėti paskui skanėstą, geriausiai būtu su juo elgtis kaip su jaunikliu – nusileisti žemiau, viena ranka lengvai prilaikyti už atkaklio tam, kad nesiblaškytų ir nešokinetų.

Taigi prieikime prie paties pratimo. Pradžioje atidžiai perskaitykite, ką reikia dartyti, o tada pakvieskite šunį.

Ištiesiam ranka su gabalėliu premijos prie šuns nosies, kuri yra priešais mus ir duodame jam suprasti, kad dabar turi galimybę užsidirbti. Po to, kai šuo susidomi maistu, ištiesta ranka nukeliauja į šoną lygiagrečiai su grindimis iki pečių lygio. Turite būti labai susitelkę ties šunimi- atidžiai žiūrėkite jam į akis, nepraleiskite akimirkos, kai reikės spustelėti klikerį. Klikerį spausime už akių kontaktą. Pradžioje šuo labiau domėsis ranka ir jos turiniu negu jumis, po kelių sekundžių šuo pažvelgs jums į akis tarsi sakydamas – ei, čia gi mano dešrelė! – štai čia ir turime nepražiopsoti: kai tik šuo pažvelgė mums į akis – spaužiame klikerį ir apdovanojame skanėstu. Ir ranka vėl nueina. Vėl iš naujo..akių kontaktas – spaudžiame klikerį ir duodame skanėstą.

Tuomet kai rankoje maisto gabalėlių nebelieka, darome pauzę, imame naują kruvelę skanėstų ir kartojame pratimą. Viskas ko jums dabar reikia, tai būti dėmesingu, atidžiai stebėti šunį ir laiku nuspausti klikerį.

GALIMOS PROBLEMOS: ŠUO NEŽIŪRI JUMS Į AKIS

Jeigu jūs stengiatės altikti šį pratimą, ir jums atrodo, kad kažko šuo labai ilgai nežiūri jums į akis, tiesiog turėkite kantrybės. Didžiulė klaida būtų, jei pradėtumėte stengtis padėti šuniui : šauksite vardu, skleisite kažkokius garsus norėdami atkreipti šuns dėmesį. Kita klaida būtų, jeigu ranką pridėtumėte arčiau veido prie akių, štai tada tikrai nesuprastumėte kur yra nukreiptos šuns akys, ar į maistą, ar į jūsų akis. Viskas,ko jums reikia, tai kantrybė. Šuo gali nežiūrėti jums į akis ir netgi visai nesidomėti maistu, jeigu šuo ir taip yra sotus, arba skanėstas tiek neįdomus jam, kad net nesivargins dėl jo pasistengti. Pasaulis juk ir taip gražus...

Dažniausiai šuo pasiduoda ir nustoja stengtis žiūrėti į akis po to, kai šeimininkas jau ne vieną kartą nepastebi, kada šuo pažiūri į akis, tiesiog šeimininkas pražiopso tą momentą arba tiesiog klikerį spaudžia ne laiku. Nenusiminkite, turite neribotą kiekį laiko, juk jums nereikia rytoj pat keliauti į varžybas. Visada galite padaryti pauzę ir pailsėti.

Jeigu šuo atsisėdo užsižiūrėjo į ranką su maistu, pažiūrėjo pažiūrėjo į ją, o po to išvis pamiršo apie ją, nepergyvenkite. Vienas iš variantų – laikyti šunį už pavadžio, tam kad praradęs viltį nepabėgtų nuo jūsų kuo toliau. Kai šuo nebesistengia žiūrėti nei į ranka, nei pažiūrėjo į akis, ramiai priartinkite ranką su maistu arčiau šuns nosies tarsi primindami, kad premija čia pat. Šuo būtinai pamėgins dar kartą.

Bet kokiu atveju, jeigu jūsų šuo blaškosi, turite rasti ramesnę vietą treniruotei. Neskubinkite įvykių, pradžioje šuo turi išmokti žiūrėti jums į akis nesant jokiems dirgikliams. Kai ateis metas kažkokiems pokyčiams, aš jums pasakysiu.

Visais atvejais, ką bedarytumėte : ar žiūrite televizorių, skaitote knygą, dirbate kompiuteriu – jūsų draugas gali žiūrėti jums į akis. Galite spustelėti klikerį.

Išvada. Rezultate šuo pradės ieškoti akių kontakto su jumis, jo sugebėjimai ir susitelkimas tik didės. Plius, patarčiau kiekvieną užsiėmimą pradėti nuo akių kontakto pratimo, tai puikus ritualas, įvedantis šunį į esamą situaciją.

PRATIMAS - ŠUNS PRAVARDĖ

Šunį pravarde galima kviesti tik esant teigiamoms emocijoms: tuomet, kai norime, kad šuo atkreiptų į mus dėmesį, kai duodame komandą, kai kviečiame pas save, bei kada giriame. Ir niekada (niekada !) pravardės nenaudojame norėdami pareikšti nepasitenkinimą.

Jeigu naudosite pravardę būdamas gerai nusiteikęs, tai ji drąsiai gali pakeisti įprastą, gyvenimišką komandą „pas mane“.

Kaip visada pradedame namuose. Paruošiame 25 gabaliukus skanėsto( įsidedame į kišenę), pasiimame klikerį į ranką. Kviečiame šunį pravarde, jei jis sureagavo – spustelim klikerį – duodame premiją. Klikerį spaudžiam už betkokį pasiekimą: pradžioje tai gali būti, kad ir ausų krustelėjimas, po to pusė galvos pasukimo, pilnas pasukimas, vėliau pilnas galvos pasukimas ir akių kontaktas, galiausiai priėjimas prie jūsų norint gauti skanestą. Nepamirškite tarp šių pasiekimų palaukti nors truputį, kad šuo spėtų atsipalaiduoti, nusisukti, nueiti, ir tik tada vėl kvieskite.

Nemanykite, kad šis pratimas skirtas tik jauniems šunims. Visiems mums bus tik geriau , jei šuniui jo pravardė kels teigiamas emocijas. Jeigu namie, išgirdęs savo ramiai ištartą pravardę šuo kuo ramiausiai prieina, laikas išeiti į lauką. Kaip visada pradžioje išsirinkite kuo ramesnę vietą ir siekite šimtą procentinės sekmės. Sudarykite vis sudėtingesnes sąlygas darbui su šunimi.

Išvada. Šuo pradeda reaguoti į pravardę( žiūri jums i akis) įvairiose sąlygose: prabėga pasiutusiai lojantis šuo, pravažiuoja dviratis, praveža vaiką vežimėlyje.

Galimos problemos.
1. Šuo netgi būdamas namuose nereaguoja į savo pravardę. Patikrinkite ar viskas gerai su šuns klausa.

2. Namuose šuo kuo puikiausiai reaguoja į savo pravardę, o lauke tampa tarytum kurčias. Tuomet dar kurį laiką reikia padirbėti namuose ties šia dalimi. Įvedam taisyklę :jokio maisto, jokio jūsų dėmesio, jokių glostymų dėl to, kad šuo nereaguoja kviečiames pravarde. Sudėtingesnes sąlygas įveskite palaipsniui.

PERMAINOS: IŠMOKINKIM ŠUNĮ ŠYPSOTIS

Ne visi užsiėmimai turi būti rimti, net ir šunų dresiravime yra vietos humorui. Sutikite su manimi : kai kažkas mus labai nuoširdžiai giria, tampame labai patenkintais ir netgi nevalingai nusišypsome. Taip pat yra su šunimis, tik tiek, kad jie šypsosi uodega...

Ko dažniausiai nemoka pradedantieji dresuotojai, tai kaip reikia teisingai girti savo šunį. Tai daryti reikia labai emocionaliai, žodynas gali būti dievai žino koks, o štai balsas, intonacija turi nepaprastai didelę reikšmę. Plius, jūs turite žinoti kaip liesti savo šunį, rasti tinkamą priėjimą prie jo. Jeigu teisingai giriate šunį, atsakas jums bus vizginama uodega. Ir atvirkščiai : jei mes giriame šunį, tačiau jo uodega „ tyli“ – reiškia jis mūsų negirdi, skurdūs pagyrimai nei kiek nedžiugina šuns.

Kuo daugiau ir sėkmingiau girsime šunį pačioje treniruočių pradžioje, tuo mažiau reikės vėliau eikvoti tam jėgas, šuniui vėliau pakaks ir truputėlio jūsų nuoširdaus pagyrimo, tam kad taptų labai laimingu.

Šis pratimas atliekamas be klikerio ( galima ir su juo, tačiau tada kažkas iš šeimos narių turėtų jus stebėti, turėdamas rankose klikerį ir spragsėti vos šuo pradeda judinti uodegą), nes mums reikės abiejų rankų! Pradžioje panaudokime šuns pravardę, pakviečiame, šuo priėjo, va tada ir prasideda - giriame kuo linksmiau ir nuoširdžiau. Kartokite tai kelis kartus per dieną. Atkreipkite dėmesį, kad uodegos vizginimo pasiekti darosi vis lengviau ir lengviau.

Jūs turbūt seniai pastebėjote, kad nežiūrint į tai kaip ilgai šuo gyvena su žmogumi, šunys neišmoksta šnekėti vieni su kitais taip, kaip tą daro žmonės. Šuo į pasaulį ateina su nuliniu žodžių žodynu. Tai jau tampa mūsų užduotimi – išplėsti šuns žodyną taip, kad jis be jokių kompleksų galėtų bendrauti su žmogumi. Šuo nesupranta žodžių reikšmės, galime pasakyti ir „šaunuolis“ ir „ šaukšas“ . Šuniui visvien kokį žodį mes panaudosime, svarbu, kad tas žodis būtų vienas ir tas pats visą laiką. Jeigu jau „sedėti“ tai „sedėti“, arba „sit“ , bet svarbiausia, kad visa šeima naudotų tik vieną žodžio variantą. Jeigu jau „pas mane“, tai „pas mane“, arba „čionais“, „atgal“, „dešra“.

Dar pieš treniruotes susitarkime su šeimos nariais, kokius svarbiausius žodžius naudosime. Vienas iš tų žodžių – šuns pravardė, bei kokiais žodžiais reikšime savo pasitenkinimą šuns poelgiais.

Savo treniruočių dienoraštyje galite įvesti tokį punktą – mano šuns žodynas. Jei kada paliksite kažkam pagloboti savo šunį, ar išleidžiate į lauką su svetimu žmogumi, būtinai jį supažindinkite su tais žodžiais, kuriuos šuo supranta.

Galimos problemos : šuo nevizgina uodegos. Na, uodega gali būti nukirsta arba elegantiškai susisukusi. Šio pratimo tikslas nėra tas ,kad štai šuo imtų vizginti uodegą, o tikslas yra tas, kad jūs išmoktumėte savo šuns kūno kalbą- kokius signalus šuo siunčia, kaip šuo save veda, kuom „šypsosi“ jūsų šuo.

PRATIMAS - KOMANDA "Į VIETĄ"

Dar vienas nuostabus pratimas, kurio šunį galima ir būtina išmokinti namuose – pasiuntimas į vietą. Kiekvienas šuo namuose turi savo vietą, kurioje jis gali vienumoje pagalvoti savo šuniškomis mintimis, pailsėti nuo mūsų, pagraužti kaulą, tiesiog pamiegoti. Šuns lova turi būti tokioje vietoje, kurioje šuo galėtų ramiai, netrukdomas pabūti, kur galėtų jaustis psichologiškai patogiai.

Kaip mes išmokinsime šunį eiti į vietą. Aprašysiu kelis būdus, pasirinkite labiausiai jums patinkantį.

Variantas nr 1. Imame šunį už pavadžio ir prieinam prie vietos ( vieta vadinsime patiesalą šuniui), padedame tenais gabalėlį premijos, bet taip , kad šuo negalėtų pasiekti, nuvedame šunį į šoną nors per metrą nuo užtiesalo ir paleidžiame nuo pavadėlio. Jums nepaprastai svarbu spėti paspausti klikerį tada, kai šuo tik pribėga prie užtiesalo, o ne tada, kai suvalgo padėtą maistą. Juk jums reikia užtvirtinti šuns judėjimą link vietos, o ne gerą apetitą. Iš naujo imame šunį už pavadžio, ant užtiesalo padedame premijos gabalėlį, nuvedame šunį 1.5 m atstumu nuo vietos ir vėl paleidžiame. Vėl svarbiausia spėti klikerį paspausti dar šuniui neprisilietus prie maisto, bet pasiekus vietą. Pratimą kartokite palengva didindami atstumą tarp vietos, kurią šuo turi pasiekti ir paleidimo vietos. Kai šuo sėkmingai pasiekia vietą ir iš 3-4 metrų vietos ar tiek kiek maksimaliai jos yra jūsų namuose, tuomet galite įvedinėti žodinę komandą.

Pažiūrėkime kokie etapai yra įvedant žodinę komandą.

1) Šuo apmokomas be žodinės komandos tol , kol jis neįvykdo visu šimtu procentų užduoties, kurios jūs iš jo tikitės.

2) Kai šuo nuolatos gerai atlieka užduotį, kurios iš jo tikėjotės, pradedame elgtis štai kaip : šuo atlieka mums reikalingą judesį – klik/premija-komanda, ir tai tiek kartų, kiek tik prireiks. Tikrai pasistenkite ne mažiau kaip penkis kartus.

3) Pereiname į naują rėžimą; veiksmas/komanda – klik. Kartokime kuo daugiau kartų.

4) Ir štai svarbiausias ir lemiamas etapas, kurio metu iš pradžių ištarkite komandą ir žiūrėkite – ar žino šuo ko jūs iš jos norite. Jeigu taip, vadinasi prieš tai buvusius etapus atlikote teisingai. Jeigu ne, grįžkite į trečiąjį etapą, jei reikės ir į antrąjį.

Galimos problemos : šuo jau pačioje pradžioje nesiruošia bėgti paskui skanėstą.

Gali būti, kad šuo nėra alkanas, dėl to ir nėra suinteresuotas maisto gabalėliu. Tuomet reikės palaukti, kol jis praalks. Kitais atvejais, vietoje maisto į vietą galite padėti mylimiausią šuns žaislą.

Galimos problemos: šuo suvalgo skanėstą ir iškarto palieka savo vietą.

Žinoma, ir tai visiškai normalu! Juk mes šunį ir mokome ėjimo į vietą, o ne buvimo ten ilgesnį laiką. Klikerio garsas rodosi lyg išlaisvinamasis signalas. Tam, kad šunį vietoje išlaikytume ilgiau, turime kuo greičiau (kol šuo dar valgo pirmąjį kąsnelį) pribėgti ir paberti dar kelis gabaliukus skanėstų, tik jokiu būdų neduodame iš rankų(kad šuo nepultų bėgti paskui jus), o dėkite ant užtiesalo. Laikui bėgant mažinkite skanėstų dalinimus, išmokinkite šunį pasitikėti jumis, išgirdęs klikerio garsą jis žinos, kad premija tikrai bus.

Noredami išmokinti šunį ilgėliau išbūti vietoje elkitės taip: šuniui jau žinoma komada „į vietą“, jis bėga ten išgirdęs ją, tačiau nieko skanaus neranda, jeigu išbūna ten nors kelias sekundes, klik/premija, meskite maisto gabalėlį į vietą, neduokite iš rankų. Kadangi šunį mokome kuo ilgiau išbūti savo vietoje, nereikia daryti didelių atstumų. Duoti komandą galite ir būdamas visai šalia užtiesalo, svarbu, kad jums būtu patogu numesti skanėstą. Kol šuo valgo skanėstus, meskite juos vieną po kito ir kiekvieną kartą spaudykite klikerį. Visą šį laiką stovėkite ramiai tam, kad neišprovokuotumėte šuns bėgti pas jus. Po trijų ar penkių gabaliukų pasakykite šuniui –„viskas“, „vaikščiok“ (tą komandą, kuria nusprendėte naudoti šuns „išlaisvinimui“ ) ir keliaukite kažkur, kad šuo pasitrauktų iš savo vietos. Jeigu šuo sėdasi ar gulasi, nesitraukia iš savo vietos- nieko baisaus.

Išsilaikymą vietoje, žinoma, reikia ilginti, kitą vertus šuo neturi žinoti, kada išgirs išlaisvinamąją komandą, dėl to išlaisvinti šunį reikia skirtingais intervalais, tai už sekundės, tai už 7, 25, kelių minučių.

Variantas nr 2.Egzistuoja dar vienas variantas, kaip išmokinti šunį bėgti į savo vietą – teritorijos žymėjimas. Šiame variante mes esame pasyvesni nei pirmąjame. Nieko nereikia daryti – tik spausti klikerį, kai tik šuo nors truputį prisiartina prie vietos. Kaip vaikiškame žaidime „šilta – šalta“, tik štai „šalta“ mūsų žaidime su šunimi neegzistuoja, kur „šilta“ ar „šilčiau“ pasakinėja klikeris. Kiekvieną kartą, kai šuo yra netoliese savo vietos ar dar geriau, stovi priešais ją, spaudinėjame klikerį ir metame premiją. Pradžioje premijas metame už betkokį judesį link vietos tam, kad priverstume šunį judėti. Po to , kai šuo suvalgo savo premiją, vėl gali jums pasiulyti kažkokį judesį link vietos, vėl užsidirbti gabalėlį premijos. Priartėjimo zona kaskart turi po truputį mažėti, klikerį spaudžiame ir šunį apdovanojame tik už tikrai „ šiltą“ judesį. Tik nepersistenkite, turite 25 gabalėlius maisto.

Galimos problemos : šuo niekur nejuda

Stengiatės iš visų jėgų, bet šuo stovi vietoje, stovi ir žiūri į jus su išraiška snukyje, tarytum nieko nesupranta. Ką gi, žinoma situacija – klikerį spaudžiame ne laiku. Stenkitės „klikinti“ už betkokį pasiekimą, kad ir už akių žvilgsnį į vietą, už galvos pasukimą, už vieną vienintelį žingsnelį link vietos,svarbiausia klikerį spausti tuo metu, kai šuo deda žingsnį, o ne tada, kai jau padarė ir sustojo.

Variantas nr 3.

Kliekrį spauskite tiesiog tada, kai šuo pats įsitaiso savo vietoje ir duokite premiją. Stenkitės užsiiminėti tik tuo – palikite kolkas visus kitus pratimus ir premiją duokite tik tada, kai šuo randasi savo vietoje.

PRATIMAS "SĖDĖT"

Na štai nepastebimai ir priėjome prie standartinių paklusnumo pratimų. Pradėsime nuo komandos - sėdėti- vienos iš lengviausių, net gi jaunikliai su malonumu patys pasiūlo šią poziciją, ypač, kai tik pamato gabaliuką dešrytės šeimininko rankose.

Taigi, kaip visada turime kelis variantus , kaip mokinti šunį – pirmasis: „klikinti „ visą dieną, kiekvieną kartą, kai šuo pats sėdasi, antras : paimti skanėstą į ranką ir ja stumti šunį arba galime su šunimi sužaisti įdomų žaidimą „spėlionė“. Mums prireiks 25 gabaliukų skanėstų, šuniško indelio bei klikerio. Indelis mums reikalingas dėl to, kad priverstume šunį judėti (keisti poziciją po komandos „sėdėti“ atlikimo). Iš anksto susitarkime dėl žaidimo taisyklių. Maistą galite laikyti kišenėlėje/tašytėje, galite išdėlioti ant stalo( po 5 gabaliukus krūvelėje), bet tokiu atstumu, kad po klikerio paspaudimo iš karto galėtumėt skanėstą mesti į indelį. Visus pratimus atliekame tylomis, stengiantis nesikalbėti su šunimi(neblaškyti jo). Neduodame šuniui komandos(nesakome jam sėdėti) iki tol, kol šuo pats nepasiūlys mums reikalingo judesio, t.y. pozicijos sėdėti. Susikaupkime, būkime labai atidūs, klikerio garsas išeiti turi tada, kai šuo sėdasi (lenkiasi galinės šuns letenos), bet ne tada, kai veiksmas jau baigėsi ir šuo jau sėdi( su išlaikymu užsiimsime vėliau). Tam, kad suspėti greičiau spausti klikerį, laikykite jį aktyvioje rankoje (kairiarankiai kairėje, dešiniarankiai dešinėje).

Šuo jaučia skanėstų kvapą ir „užsiveda“ – pradeda blaškytis po kambarį, žvilgčioja mums į akis tarsi klausdamas , o kur maistas? Šuo net gali pradėti loti. Būkite atidūs: anksčiau ar vėliau šuo nustos ieškoti ir atsisės. Turite būti pasiruošęs klikerį paspausti net ir tada, kai šuo pusiau prisėda, už kiekvieną judesį užpakaliu galite naudoti klikerį ir mesti skanėstą į indą. Nelaukite pilno prisėdimo, nesitikėkite, kad šuo atsisės ir taip išbus keletą sekundžių. Šuo supras, ką jam reikia daryti tik tada, jei klikerį naudosite veiksmo metu, o ne jam pasibaigus.

Klikerio garsas - tai ženklas šuniui , jog jis „atspėjo“ , ką būtent mes sugalvojome. Todėl jį naudoti galima tik vienoje spėlionėje vienu metu. Tol, kol nepraeisime visų etapų komandos „sėdėti“ mokyme, klikerio nebus galima naudoti kitoms komandoms. Nesijaudinkite – tai nereiškia, kad keliems mėnesiams liksite be klikerio, visus etapus praeisime pakankamai greitai ir šuo visam laikui išmoks komandą „sėdėti“.

Ką gi, praeikime visus etapus , kaip išmokinti šunį komandos „sėdėt“.

1) Veiksmas – klikerio paspaudimas / gardėsis

Šuo galvoja ir „spėlioja“ , kodėl reikia vykdyt komandą „sėst“. Kiekvieną kartą , kai šuo sėdasi , mes spustelkim klikerį ir meskim į indelį gardėsį. Šuo stoja ir bėga prie indelio, suvalgo ir grįžta į pradinę padėtį naujam bandymui. Kitame etape šuo negauna jokios komandos, ir tęsiasi lyg tol kol po gardėsio gavimo vėl atsisėda.

2) Veiksmas – klikerio paspaudimas/ gardėsis – komanda

Dabar kai šuo visada sėda , pereinam prie sekančio etapo – įvedame žodinę(garsinę)komandą. Vykdom taip : kai tik šuniui pradeda lenktis galinės kojos, mes spaudžiam klikerį , sakom „sėdėt“ ir metam į indelį gardėsio. Šį etapą kartojam minimaliai 5x5 kartų.

3) Veiksmas – komanda – spustelėjimas/ gardėsis

Jeigu jūsų atžvilgiu, šuo yra pasiruošęs tęsti toliau, pereinam prie kito etapo – pirmiausia duodam komandą, o po to spustelkim klikerį – gardėsis. Prie kiekvieno šuns prieiname individualiai. Nieko baisaus, jei šį pratimą pakartosite daugiau kartų.

4) Komanda – veiksmas – spustelėjimas/ gardėsis

Paskutiniame etape mes šunį testuojame: ar yra refleksas. Po to, kai šuo pažvelgs mums tiesiai į akis, garsiai ir aiškiai duokite komandą „sėdėt“ ir , jei įvykdo, tuo metu , kai galinės kojos lenkiasi, spustelėkim klikerį ir metame gardėsį į dubenėlį. Jeigu šuo kiekvieną kart duotą komandą atlieka nepriekaištingai –sėdasi – galime jus pasveikint. Šuo išmoko komandą „sėdėt“. Nepamirškite spustelėt klikerio, kai šuo sėdasi savo iniciatyva(dresuoja jus) – nėra komandos, nėra spustelėjimo (premijos).

Kai šuo 10 kartų iš eilės atliks komandą „sėdėt „ labai gerai , klikerio spaudinėjimo galima bus atsisakyti. Po gerai įvykdytos komandos, paprasčiausiai šunį premijuokime ėdesiu arba meskite jam žaisliuką.

Apibendrinam : šuo išmoko atlikti komandą „sėdėt“ iš pirmo karto, sėdi apie sekundę keičia padėtį po leistinos komandos laisvai.

Galimos problemos: šuo nesisėda pirmame etape

Jūs labai ilgai laukiate kol šuo atsisės. Jūsų kantrybė išseko, pagalvokite kur yra problema : gal kol šuo „spėliojo“ ką reikia daryti, jus klikerį spaudinėjote per vėlai. Šuo taip ir nesuprato, kodėl girdėjo klikerio garsą ir už ką gavo gardėsį. Todėl šuo nepasiūlo aktyvaus komandos įvykdymo „sėdėt“. Yra dvi išeitys : viena – padirbėti su jūsų reakcija, antra – pradėti padėti šuniui. Paimkite gardėsį į ranką, parodykite jam. Nemojuokite juo, tik laikykite kiek aukščiau šuns nosies. Kantriai palaukite, kol šuo liausis siūlyti jums savo leteną, nusivylęs atsisės. Nepamirškite spustelėti klikeriu.

Galima problema : šuo siūlo jums kažką kitą

Taip nekuklu butų iš šuns pusės praleisti svarbų įvykį dėl jūsų ir pradėt gultis ar „šokti“. Jeigu šuo įsijautęs siūlo jums visą laiką vis tą patį, pagalvokite kur problema : gal ranką su gardėsiu laikote per aukštai šuns nosies - jis „šoka“, gal būt laikote ranką su gardėsiu per žemai – dėl to šuo gulasi. Bet kuriuo atveju pažvelkite į save iš šono – kas jūsų elgesyje skatina šunį daryti, ką jis nori, išskyrus komandą „sėdėt“. Išsiaiškinkite situaciją, jums gali padėti artimieji – neutralūs žiūrovai.

Galima problema : šuo sėdasi ir tuo pat atsistoja

Na ir teisingai daro : gi klikerio garsas atleidžia nuo komandos vykdymo. Po įvestos ištartos komandos stenkitės iš karto spustelėti klikeriu ir netempkite šio reikalo iki begalybės, nes šuo pats gali save išlaisvinti nuo komandos vykdymo. Kol kas nemokinkite šuns išlaikymo – geriau išmokinkite gerai šunį komandų „sėdėt“, „ gulėt“, „stovėt“. Vėliau išmoksime komandas su išlaikymu.

IŠLAISVINANTI KOMANDA

Kam reikalinga ši komanda? Gerai išdresiruotas šuo, išgirdęs komandą turi užimti lieptąją padėtį ( pavyzdžiui sėdėti) ir išbūti joje tiek, kol neliepsime jam atlikti kitokios padėties (pavyzdžiui iš padėties „sėdėti“ turi po komandos pereiti į gulėjimo padėtį) arba kol neatšauksime komandos sakydami pavyzdžiui „laisvas“.

Mokantis naujų dalykų, išlaisvinančią komandą pakeičia klikeris – tai paprasta ir patogu. Na o ką gi daryti su išmoktomis komandomis? Praplėskite šuns žodyną dar vienu žodžiu dėl kurio būtinai pasitarkite su šeima ir be jokių išimčių naudokite tik jį. Tai galėtų būti – „viskas“, „laisvas“, „vaikščiok“, „ok“.

Taigi išmokinkim šunį išlaisvinančios komandos. (Aš naudoju žodį „viskas“).

Kaip žinome, išlaisvinti reikia iš kažko ar iš kažkur, tačiau mums būtina pradžiai iš komandos „sėdėti“. Kai tik šuo atsisėda, mes spaudžiame klikerį, pasakom „laisvas“, po to metame gabalėlį skanėsto į šuns indelį. Galime net šiek tiek pakeisti mūsų repertuarą : po kliko ne tik pasakom „laisvas“, bet ir dedame žingsnį- kitą į indelio pusę. Stenkitės palaipsniui ilginti laiką tarp kliko ir išlaisvinančios komandos. Kai nebebus reikalo naudoti klikerio, išlaisvinančioji komanda vis tiek lieka, todėl šuo jūsų lieptoje padėtyje turės būti tiek , kiek reikės tol, kol jo neišlaisvinsite.

INFORMACIJA IR MOTYVACIJA

Mokant šunis įvairių įgūdžių labai svarbu pasitikėti savimi ir gyvūnu, taip pat nemažiau svarbu turėti supratimą apie tai, kas lemia sėkmingą šuns mokymą. Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi apie tai kas turi įtakos siekiant geriausių rezultatų, naudojant įvairius mokymo metodus. Pasistengsiu paaiškiti kodėl ypatingai svarbi yra tinkama ir laiku suteikta informacija bei motyvacija ir kodėl savo praktikoje naudoju mokymo įrankį klikerį. Apie tai kuo jis ypatingas ir kokie jo privalumai tikiuosi galėsite įsitikinti praktiškai.
Kiekvienu mokymo metodu stengiamasi suderinti du esminius aspektus - informaciją ir motyvaciją. Efektyviausi mokymo metodai gyvūnui suteikia reikiamą informaciją, kad užduotis būtų suprantama. Susiejant informaciją su tam tikra motyvacija (teigiamu skatinimu) - užtvirtinamas teisingas veiksmo atlikimas. Pavyzdžiui, siekiant užtvirtinti tam tikrą šuns elgesį, mes skatiname šunį naudodami žodinius pagyrimus, nes mes intuityviai suprantame, kad taikant pagyrimą iškart po tam tikro veiksmo atlikimo, sąlygosime šio veiksmo pasikartojimą. Pagyrimai šuniui padeda suprasti, kad atliekant tinkamą veiksmą jis sulauks žmogaus dėmesio ir palankumo.
Žodinis pagyrimas yra puikus būdas motyvacijai kurti, tačiau šį įrankį sudėtingiau naudoti kai norime perduoti informaciją. Norint suprasti, kaip svarbu turėti efektyvų informacijos perdavimo signalą įsivaizduokite, kad jūs mokote naujo veiksmo neįgudusį šunį. Pradiniuose mokymo etapuose, mokant šunį tam tikro elgesio, jis tampa priklausomu nuo trenerio aiškių, suprantamų ženklų. Kiekvienas pasisekimas tampa šuniui svarbia informacija, kurią jis sieja su konkrečiu veiksmu, kuo greičiau gyvūnas įsisavina informaciją, tuo greičiau formuojamas jo elgesys.
Per laiko tarpą, kurio metu perduodamas informacijos signalas (pagyrimo ženklas) priklauso šuns suvokimas apie veiksmą, kurį jam reikia atsiminti, todėl sėkmingam mokymui labai svarbu, kad šis signalas būtų greitas ir tikslus. Norėdami tuo įsitikinti pabandykite šį paprastą eksperimentą su kamuoliuku. Paimkite kamuoliuką ir laikykite jį ištiesta ranka, meskite jį sakydami „Šaunuolis“ tam tikru momentu, kai kamuoliukas pasieks pusiaukelę iki nukritimo. Siekiant nustatyti tikslų momentą, kai kamuoliukas yra pusiaukelėje jūs turite tris alternatyvas, iš kurių dvi nėra veiksmingos:
1. Jūs galite sakyti: "Šaunuolis" PRIEŠ kamuoliukui pasiekiant nusileidimo atstumo vidurį.
2. Jūs galite sakyti frazę tuomet, kai kamuoliukui atsitrenkti į žemę lieka 1 - 2 sekundės.
3. Jūs turite sakyti "Šaunuolis" neįtikėtinai greitai, kad būtų kuo greičiau perduota informacija apie veiksmą. Dauguma žmonių stengiasi sutrumpinti signalo („Šaunuolis") ilgį ir tai teisingas elgesys, tačiau, kad ir kiek stengiamasi žodinis pagyrimas nėra toks greitas ir tikslus, kad šuo suprastų už kurį veiksmą buvo paskatintas. Štai kur praverčia klikeris! Svarbiausias ir pagrindinis šio įrankio pranašumas – greitis ir tikslumas siekiant užtvirtinti teisingą šuns elgesį.
Tačiau greitis nėra vienintelis kriterijus geram informacijos perdavimui. Tinkamam informacijos perdavimo signalui turi įtakos gyvūnas, mokymo užduotis ir aplinka. Pavyzdžiui, garsai neveikia kaip informacijos ženklai jei šuo negali jų išgirsti, jei yra sutrikęs šuns regėjimas, ar veiksmas reikalauja šuniui žiūrėti visai kitur – tuomet rankų signalai tampa labai nenaudingi. Štai keletas svarbių patarimų perduodant šuniui informacijos signalą:
• Jūs turite suspėti perduoti signalą labai greitai, susiejant jį su tinkamu elgesiu. Tai laikas, per kurį šuo supranta kurį veiksmą atsiminti. Kai tik šuo padaro teisingą veiksmą – klik ir paskatinimas.
• Kai jūs naudojate garsą ar kvapą kaip informacijos ženklą, jis turi būti lengvai atpažįstamas iš visų garsų, kvapų ar kitų ženklų. Jeigu jūs mokote šunį aplinkoje, kurioje yra kitų trenerių, turite pakeisti savo kalbėjimą taip, kad jis išsiskirtų iš daugumos.
• Siekiant akcentuoti elgesį, kuris gali trukti tik 1/10 -ąją sekundės, jūs turite perduoti informacijos signalą, kuris bus atliktas per tą patį laiką.
• Kol jūsų signalas unikalus ir nuoseklus, turite priversti šunį susitelkti į informacijos signalą, o ne į veiksmą. Šiuo būdu stengiamasi išvengti šuns galvojimo apie pašalinius dalykus.

Stenkitės analizuoti ženklus, kuriuos naudojate siunčiant informaciją gyvūnui. Įvairiuose mokymuose naudoju klikerį, tai puikiai tinka informacijai perduoti, tačiau tai nereiškia, kad aš visada jį privalau naudoti. Kai mokymas vyksta per atstumą - klikeris nėra girdimas, tada naudoju švilpuką. Kai yra treniruojami šunys, kurie negali girdėti - naudoju rankos signalus.
Naudojantis šiuo mokymo įrankiu neturite pamiršti savo žinių apie tai kas „veikia“ ir „neveikia“. Tikimės, kad pasiekti rezultatai, naudojant klikerį, paskatins jus naudotis juo dažniau.


BENDRO POBŪDŽIO REKOMENDACIJOS

Užsiimant pagal teigiamo skatinimo (kliker treningas) metodika labai svarbūs teisingai nustatyti tarpusavio santykiai su augintiniu. Šuo – tai socialus gyvūnas. Jis savo elgesį formuoja pagal gaujos taisykles.Visiškai nesvarbu, ar tai taksas, ar tai dogas. Visu šunų instinktai tokie pat. Jeigu šuo Jūsų neklauso, tai nereiškia, kad Jūsų šuo blogas ar kvailas. Tai tik rodo, kad mes nemokam šuniui paaiškinti, ko iš jo norime. Dėl visko, kas nepatinka mums augintinio elgesyje, turime kaltinti tik save.Dažnai mes elgiamės su savo šunimis, o ypač su mažomis veislėmis, kaip su mažais vaikais, kurie turi daug teisių ir visai neturi pareigų. Tai didelė klaida. Mes patys leidžiame jiems užsikarti ant sprando ir vargstame dėl iš to kylančių pasekmių (neklusnumas, agresija ir t.t.) Esama daug taisyklių, padedančių išvengti daugybės problemų. Mes Jums siūlome susipažinti su keliomis iš jų.

Ėdesys ne dievo dovana Ėdesį reikia užsidirbti. Dienos davinys, ar skanėstai neturi būti traktuojamas kaip savaime suprantamas reiškinys. Visi skanėstai turi būti įtraukti dienos raciono sąskaiton . Nustatant šuns įmitimą, pirštais lengvai turime apčiuopti šonkaulius. Jokiu būdu nepalikite nesuvalgyto ėdesio dubenėlyje. Sveikam šuniui pilnai pakanka dešimties minučių savo porcijos įveikimui. Jei liko ėdesio, jis paimamas, ir pasiūlomas sekančio maitinimo metu. Šuo turėtų būti visą laiką šiek tiek alkanas. Tai normali būsena, tiek šunims, tiek mums.

Neteisingas pasivaikščiojimas – lengviausias būdas prarasti ryšį su savo augintiniu. Dažnai šuo daro ką nori, o šeimininkas plepa su tokiais pat šunų vedžiotojais. Įsivaizduokime, kad vienas pasivaikščiojimas sudaro 100%. 70% laiko privalote skirti šuns auklėjimui ir žaidimams (įskaitant ir kelią iki vedžiojimo vietos), o 30% laiko šuo gali džiaugtis užtarnauta laisve. Pasivaikščiojimo metu Jūs privalote būti šuns dėmesio centre. Jeigu neturite laiko, ar noro užsiimti su savo augintiniu, tai gal jums visai šuns nereikia? Eidami pasivaikščioti turėkite šuns žaislų ir priemonių užsiėmimams. Augant šuniui, procentali išraiška didės laisvėjimo link.

Vieno šuns likimas namuose – daugelio konfliktinių situacijų priežastis. Sugadinti baldai ar drabužiai daug džiaugsmo nesuteikia. Įsigykite narvą ar boksą savo augintiniui. Reikia suvokti, kad tai ne bausmes vieta, o namai Jūsų augintiniui. Savo vaikams mes irgi įsigyjame specialias lovytes ne tam, kad įkalintumėm, o dėl saugumo. Tai vienas svarbiausių šuns auklėjimo aspektų. Narvo pagalba šuo greitai išmoksta prašytis į lauką, nieko negadina ir negraužia. Parėję namo džiaugiatės, o ne baudžiate už betvarkę. Jei namie yra mažų vaikų, šuo visą laiką gali pasislėpti, tuo pačiu išvengti konfliktinių situacijų. Pagaliau, kelionių kartu su šunim metu, turint jo namus bus išvengta daugelio stresinių situacijų.

Užsiimti su augintiniu privalu kiekviena dieną. Keli trumpi, iki penkių minučių, užsiėmimai duos daugiau naudos, nei vienas ilgas. Visi užsiėmimai turi baigtis teigiamomis nuotaikomis. Net jeigu Jums kas nors ir nepavyko, baikite užsiėmimą kuo nors paprastu, idant šuo nepasijustu nusivylusiu. Užsiimant teigiamo skatinimo metodu svarbiausia iki tikslo eiti mažais žingsneliais. Jokiu būdu nepagrįstai nesunkinkite užduočių. Naujose sąlygose tą patį pratimą pradėkite nuo pirmo etapo, sulaukę teigiamo rezultato, tęskite sudėtingumo link.

Sakote, kad neturite laiko užsiėmimams. Juk turint šunį, Jūs rūpinatės juo. Bendraujate, maitinate, vedžiojate. Tuo pačiu skirkite šį laiką užsiėmimams ir Jūsų šuo taps išauklėtu ir laimingu.

Šuo be Jūsų namie ilsisi. Neduokite žaisti žaislais be Jūsų. Visi žaidimai vyksta kartu su Jumis. Baigus žaisti, žaislai slepiami. Jeigu neužsiimate su šunim, jis ilsisi savo narve. Prieš einant pasivaikščioti, pasiūlykite šuniui žaislų. Tegul išsirenka pats. Juos ir pasiimkite. Maitinti ir girdyti pageidautina narve. Aukščiau išvardintose taisyklėse vyrauja sava logika. Tikslas vienas – parodyti šuniui, kad Jūs ne tik pats teisingiausias, linksmiausias ir įdomiausias, bet ir tas, kuris vienintelis nustato tarpusavio gyvenimo taisykles.

KELIOS TAISYKLĖS

• Negalvokite apie elgesį kaip neigiamą ar teigiamą. Šie žodžiai per daug moralizuoja. Šuns leksikone tokių žodžių nėra. Skirstykite poelgius į teigiamus ir neigiamus.

• Veskite šunį sėkmės link. Valdykite aplinką taip, kad šuo negalėtų daryti klaidų. Dirbant reikalavimo kriterijai pakankamai žemi, kad šuo galėtų sėkmingai spręsti pateiktus uždavinius.

• Nebijokite vartoti daug ir įvairių skatinimo būdų . Tai tik paskatins šunį darbui. Jam tai malonus užsiėmimas.
• Padalinkite skanėstus į mažus kąsnelius tam, kad užtektų visai dienai.

• Kai tik įmanoma, nenaudokite pavadžio. Atminkite, pavadis naudojamas saugumui, o ne kaip dresavimo priemonė.

• Kai mokote, jeigu tik galima, nelaikykite skanėstų rankose, ar ant savęs. Netgi patartina susilaikyti kelioms sekundėms prieš duodant skanėstą.

• Kai randatės namuose, skanėstus laikykite šuniui nepasiekiamoje vietoje, klikerį turėkite su savimi. Taip galėsite laiku skatinti bet kokį jums reikalingą poelgį.

• Kiekvieną kartą, kai formuojate elgesio stereotipą, truputį keiskite aplinką. Vienintelis daiktas kuris nekinta, tai komanda.

• Ignoruokite neigiamus poelgius kiek įmanoma raiškiau. Kiekvienas teigiamo elgesio paskatinimas didėja kaip sąskaita banke. Tai didina ryšį tarp jūsų ir šuns. Baudimas, net jeigu ir duoda laukiamų rezultatų, mažina pasitikėjimą jumis.

• Jeigu naudojate fizines bausmes, atkreipkite dėmesį į efektyvumą. Šuns neigiamo elgesio atvejai mažėja ar visai dingsta? Jeigu to nevyksta, jūsų bausmės – piktnaudžiavimas.

Tęsinys 2 ir 3 dalyse... --->